Metro Vilniui vėl kelia aistras: Šimonytė skeptiškai vertina finansavimo viltis
Seimo narių grupė siūlo sudaryti prielaidas Lietuvoje įgyvendinti metro projektą, jį susiejant su kitais ypatingos valstybinės svarbos projektais. Vis dėlto dalis politikų tokią iniciatyvą vertina kritiškai ir mano, kad dabartinė geopolitinė įtampa tokioms statyboms nėra palanki.
Seime jau registruotos Kelių transporto kodekso, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus bei Metropoliteno įgyvendinimo įstatymų pataisos. Jomis siekiama metro įtraukti į viešojo transporto sistemą ir kartu numatyti infrastruktūrą, kuri galėtų tarnauti ne vienai transporto rūšiai.
Vienas iniciatyvos autorių, demokratas Tomas Tomilinas, teigia, kad Vilniaus metro galėtų būti sujungtas su „Rail Baltica“ geležinkeliu arba kitu transporto mazgu.
Pasak parlamentaro, pažangūs Vakarų miestai traukinių sistemas sieja su miestų poreikiais. Jis siūlo orientuotis į mišraus metro modelį, panašų į Paryžiaus: tankiai apgyvendintose teritorijose, senamiestyje ir centre linijos būtų po žeme, o toliau tęstųsi antžeminėje dalyje. T. Tomilino vertinimu, toks sprendimas kainuotų mažiau.
Jo manymu, valstybė privalo dalyvauti įgyvendinant tokio masto projektus, nes jie svarbūs ne tik greitam susisiekimui Vilniuje, bet ir kariniam mobilumui, evakuacijai bei priedangų poreikiams.
Politikas pabrėžė, kad vien savivaldybės pajėgumų metro projektui nepakaktų. Anot jo, tokia valstybė kaip Lietuva negali vieno miesto biudžetu ir pastangomis įgyvendinti tokio projekto.
T. Tomilinas taip pat ragina žvelgti į Latvijos sostinės pavyzdį. Jo teigimu, nereikėtų kurti naujos transporto rūšies – esamą geležinkelio sistemą būtų galima plėtoti, iš stoties nutiesiant atšaką į miesto centrą. Parlamentaras mano, kad taip būtų sukurtas dar greitesnis ir talpesnis už klasikinį metro sprendimas.
Oponentai abejoja, ar dabar tinkamas metas
Iniciatyvą kritikuoja tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai. Nors jie sutinka, kad metro galėtų būti tinkama priedangos vieta, politikai abejoja, ar projektas šiuo metu apskritai įgyvendinamas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius nėra įsitikinęs, kad naujos pataisos būtinos, tačiau pabrėžia metro svarbą ir reikalingumą.
Jo teigimu, metro reglamentuojantis įstatymas jau priimtas, todėl norintieji tiesti metro gali imtis projekto pagal dabar galiojančią tvarką. R. Sinkevičius klausė, ar savivaldybė ieškojo finansavimo ir ėmėsi kitų veiksmų, taip pat svarstė, ar nesiekiama, kad Seimas Vyriausybę įpareigotų projektą finansuoti.
Konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tikėtis Europos Sąjungos lėšų metro projektui būtų naivu. Ji pažymėjo, kad diskusijos dėl ES biudžeto bus sudėtingos net dėl sričių, kurios iki šiol buvo įprastai finansuojamos, o naujų poreikių atsiranda ir dėl gynybos.
Anot I. Šimonytės, ji nemato galimybės ES biudžete rasti lėšų tiek regionams, žemės ūkiui ir tranzitui, tiek metro Vilniuje. Parlamentarė taip pat svarstė, kad iniciatyva gali būti susijusi su artėjančiais savivaldos rinkimais.
Ji abejoja ir galimybe metro projektą susieti su „Rail Baltica“, nes pačiam geležinkelio projektui, jos teigimu, trūksta reikalingo finansavimo, o „Rail Baltica“ per Vilnių neina. Be to, reikėtų nutiesti jungtį nuo Vilniaus iki Kauno.
Vis dėlto I. Šimonytė pripažino, kad metro būtų naudinga turėti ir dėl to, kad jis galėtų tapti gera priedangos vieta.
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad metro statybas galėtų vykdyti savivaldybė, jos valdoma įmonė, o projektas taip pat galėtų būti realizuojamas per viešojo ir privataus sektorių partnerystę arba koncesiją.
Diskusijos apie metro poreikį Vilniuje tęsiasi jau daugiau kaip dešimtmetį. Projekto šalininkai teigia, kad jis pritrauktų milijonines investicijas ir padėtų mažinti spūstis mieste. Kritikai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad Vilniuje gali būti per mažai gyventojų, jog statybos atsipirktų, be to, jos esą galėtų pakenkti paveldui.
