Mirties mįslė Sibire kelia nerimą: ką Čaplinskas sako apie maro grėsmę Lietuvai

Žinios apie galimą plaučių maro atvejį Sibiro Irkutsko srityje, kur mirė 28 metų Darja Šipilova, dirbusi kovos su maru institute, sukėlė klausimų dėl galimos rizikos Europai. Pranešta ir apie šimtus karantinuotų žmonių. Situaciją įvertino Seimo narys, užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas.

Jo teigimu, pats žodis „maras“ iki šiol asocijuojasi su didele grėsme, todėl informacija iš Rusijos natūraliai verčia svarstyti, ar liga gali plisti, pasiekti Lietuvą, ar yra veiksmingų vaistų ir ar šalies sveikatos sistema būtų tam pasirengusi.

Duomenų stoka skatina įvairias versijas

S. Čaplinskas pabrėžė, kad šiuo metu nėra pagrindo kalbėti apie į Europą artėjančią maro epidemiją. Tačiau, anot jo, taip pat nederėtų nekritiškai pasikliauti vien Rusijos institucijų skelbiama informacija.

Rusijos pareigūnai nurodo, kad 28 metų Irkutsko kovos su maru mokslinių tyrimų instituto darbuotoja mirė nuo nenustatytos etiologijos plaučių uždegimo, o sąsajų su institute tiriamais pavojingais mikroorganizmais esą nerasta. Vis dėlto viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, jog galimai kalbama apie plaučių marą. Taip pat buvo skelbta apie ligoninės karantiną, kontaktų stebėjimą ir papildomas saugumo priemones.

Profesoriaus vertinimu, tokioje situacijoje pagrįsta klausti, kokie tyrimai buvo atlikti nustatant ligos ir mirties priežastį, ar patikimai atmesta maro bakterija Yersinia pestis, taip pat ar instituto darbuotoja galėjo užsikrėsti laboratorijoje dirbdama su maro bakterijomis.

Biologinio saugumo srityje pasitikėjimą, pasak S. Čaplinsko, kuria ne pareiškimai, o patikimi duomenys. Kol jų nėra, neįmanoma nei patvirtinti galimo maro atvejo, nei visiškai paneigti tokios rizikos. Informacijos trūkumas, jo teigimu, neišvengiamai sudaro sąlygas rastis sąmokslo teorijoms.

Jau keliamos versijos, kad Rusija gali slėpti protrūkį, kad iš laboratorijos galėjo patekti specialiai sukurtas antibiotikams atsparus sukėlėjas, jog įvykis gali būti susijęs su biologiniu ginklu ar naujos pandemijos pradžia. Vis dėlto S. Čaplinskas pažymėjo, kad šioms prielaidoms šiuo metu nėra patikimų įrodymų.

Jis ragino atskirti faktus, hipotezes ir spekuliacijas: galimas laboratorinis incidentas nėra biologinio ginklo kūrimo įrodymas, vienas neaiškus susirgimas nereiškia epidemijos, o informacijos trūkumas savaime nepatvirtina, kad protrūkis slepiamas tyčia.

Plaučių maro forma – pavojingiausia

Anot S. Čaplinsko, net ir patvirtintas plaučių maro atvejis Rusijoje savaime nereišktų, kad infekcija imtų plisti po Europą.

Didžiausią epidemiologinį pavojų kelia būtent plaučių maro forma, nes per užkrėstus kvėpavimo takų lašelius ji gali būti perduodama tarp žmonių artimo kontakto metu. Negydoma liga gali progresuoti labai sparčiai. Tačiau maras yra bakterinė infekcija, todėl gydomas antibiotikais, o laiku pradėtas gydymas iš esmės pagerina ligos prognozę.

Profesorius akcentavo, kad vien dėl žinių iš Sibiro Lietuvos gyventojams šiuo metu nereikia nei respiratorių, nei kitų specialių apsaugos priemonių. Jo teigimu, klaidinga būtų manyti, kad vien atvykstančiųjų iš Rusijos ribojimas automatiškai apsaugotų nuo infekcijos, nes epidemiologijoje svarbūs ne tik kelionės maršrutai, bet ir kontaktai, simptomai bei reali užsikrėtimo rizika.

S. Čaplinskas taip pat priminė Wuhano pamoką. Iki šiol nėra galutinai nustatyta, kaip SARS-CoV-2 pirmą kartą pateko į žmonių populiaciją, todėl nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad virusas kilo laboratorijoje. Tačiau jis pabrėžė, kad pirmosiomis protrūkio dienomis nesurinkus, neišsaugojus ar nepasidalijus svarbiais duomenimis, vėliau dalis klausimų gali likti be patikimo atsakymo. Todėl skaidrumas biologinio incidento pradžioje yra epidemijų prevencijos, o ne vien viešųjų ryšių klausimas.

Irkutsko istorija, pasak specialisto, atkreipia dėmesį ir į augančią antimikrobinio atsparumo problemą. Medikai gali raminti, kad maras gydomas antibiotikais, tačiau tai įmanoma tik tol, kol šie vaistai išlieka veiksmingi.

Įvairių bakterijų atsparumas antibiotikams pasaulyje didėja, o tai jau yra ne tik racionalaus vaistų vartojimo, bet ir ilgalaikio biologinio saugumo problema. S. Čaplinskas pažymėjo, kad tai nereiškia, jog šiuo metu susiduriama su antibiotikams atsparaus maro sukėlėjo grėsme, tačiau būtina suvokti, kad dėl bakterijų pokyčių esami antimikrobiniai vaistai gali tapti neveiksmingi.

Svarbiausia – pasirengimas vienam neįprastam atvejui

Profesoriaus teigimu, Lietuvai esminis klausimas nėra tai, ar maras iš Sibiro galėtų pasiekti šalį. Kur kas svarbiau, ar sistema būtų pasirengusi, jei jau rytoj atsirastų vienas pacientas, sergantis reta, bet potencialiai ypač pavojinga infekcija.

Pasirengimas protrūkiams prasideda ne tuomet, kai jau yra šimtai ligonių, o tada, kai sveikatos sistema geba laiku atpažinti vieną neįprastą atvejį. Biologinis saugumas, anot S. Čaplinsko, nėra vien medikų atsakomybė – jis apima visuomenės sveikatą, laboratorijas, veterinariją, civilinę saugą, gynybą, sienų kontrolę, mokslą ir komunikaciją.

Prie šių sričių būtina pridėti ir informacinį atsparumą – gebėjimą biologinės grėsmės metu aiškiai paaiškinti visuomenei, kas jau žinoma, kas dar neaišku ir kokių veiksmų imamasi. Viena svarbi grandis Lietuvoje jau yra: aukščiausio saugumo lygmens visuomenės sveikatos laboratorija, į kurios biosaugos reikalavimus valstybė investavo milijonus eurų.

S. Čaplinskas ragino Irkutsko įvykio nei nuvertinti, nei paversti „juodosios mirties“ sugrįžimo scenarijumi. Šiuo metu patvirtinto maro protrūkio Rusijoje nėra, todėl Lietuvos gyventojams nėra pagrindo imtis specialių individualių apsaugos priemonių. Tačiau valstybei ši situacija turėtų priminti, kad biologinis saugumas reiškia gebėjimą anksti aptikti grėsmę, ją patikimai ištirti, sustabdyti plitimą ir nedelsiant pateikti visuomenei patikimą informaciją.

Skelbta apie galimą užsikrėtimą sudužus mėgintuvėliui

Penktadienį pasirodė pranešimai, kad Sibiro Irkutsko srityje nuo plaučių maro mirė 28 metų Darja Šipilova, dirbusi kovos su maru institute.

Rusijos leidinys „Liudi Baikala“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, artimais regiono saugumo tarnyboms, paskelbė, kad moteris galėjo užsikrėsti plaučių maru sudužus mėgintuvėliui. Kitos žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė apie galimą jos mirties ir laboratorinio incidento ryšį.

„Liudi Baikala“ nurodė, kad galėjo būti karantinuota iki 200 žmonių, su kuriais moteris galimai bendravo, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Rusijos pareigūnai savo ruožtu tvirtino, kad po mirties atlikti tyrimai maro nepatvirtino. Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas pirmadienį pareiškė, kad specialios ekspertų komisijos patikrinimas nustatė nenustatytos etiologijos plaučių uždegimą kaip mirties priežastį.

Rusijos vartotojų teisių ir sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ antradienį paskelbė, kad internete platinamas dokumentas apie sugriežtintas sanitarines ir epidemiologines priemones bei apribojimus Irkutsko srityje yra suklastotas. Tarnyba nurodė, kad dokumentas ir jame pateikiama informacija nėra iš oficialių šaltinių ir neatitinka tikrovės, o tokių sprendimų šiuo metu nepriimta bei sanitarinė ir epidemiologinė situacija regione esą išlieka stabili.