Mirtis Irkutske sukėlė maro baimę: profesorius paaiškino, ar gresia protrūkis

Pranešimai apie Rusijoje mirusią 28 metų moterį, dirbusią kovos su maru institute, sukėlė klausimų, ar tai gali signalizuoti apie platesnį ligos protrūkį. Situaciją įvertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas.

Buvo pasirodę nepatvirtintų žinių, kad Irkutsko Kovos su maru instituto darbuotoja galėjo užsikrėsti plaučių maru, kai netyčia nukrito mėgintuvėlis.

Reta, bet pavojingiausia maro rūšis

Pasak M. Stankūno, plaučių maras, kurį sukelia bakterija Yersinia pestis, yra rečiausia, tačiau pavojingiausia šios ligos forma.

Profesorius nurodė, kad, kitaip nei dažniau sutinkamas buboninis maras, plaučių maras gali būti perduodamas žmonėms vieniems nuo kitų kvėpavimo takų lašeliais – užsikrėtusiajam kosint arba čiaudint.

Vis dėlto mokslininkas pabrėžė, jog ši liga šiais laikais nėra nepagydoma ir neišvengiamai mirtina. Laiku ją nustačius, skiriami antibiotikai, o užsikrėtusiojo kontaktai gali būti stebimi bei, jei reikia, gydomi profilaktiškai.

Didžiausias pavojus kyla žmonėms, artimai bendravusiems su sergančiuoju, ypač kol liga dar nėra diagnozuota ir gydoma. M. Stankūno teigimu, tai nėra infekcija, kuri lengvai išplistų tarp atsitiktinių praeivių ar visoje visuomenėje, kaip nutiko COVID-19 atveju.

Vien incidentas epidemijos dar nerodo

LSMU profesorius pažymėjo, kad šis atvejis Rusijoje savaime nereiškia naujos epidemijos pradžios.

Jo teigimu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiuo metu riziką plačiajai visuomenei vertina kaip mažą, nors padėtį būtina stebėti, nes vertinimas gali pasikeisti gavus daugiau informacijos.

Nerimas kilo penktadienį pasirodžius žinioms, kad Sibiro Irkutsko srityje nuo plaučių maro mirė 28 metų Darja Šipilova, dirbusi kovos su maru institute.

„Rospotrebnadzor“ neigia ribojimus Irkutsko srityje

Rusijos vartotojų teisių ir sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ antradienį pareiškė, kad internete platinamas dokumentas apie esą sugriežtintas sanitarines ir epidemiologines priemones bei ribojimus Irkutsko srityje yra klastotė.

Tarnyba savo „Telegram“ kanale nurodė, kad dokumentas ir jame pateikta informacija nėra iš oficialių šaltinių bei neatitinka tikrovės. Taip pat teigiama, kad tokių sprendimų šiuo metu nepriimta, o sanitarinė ir epidemiologinė situacija Irkutsko srityje yra stabili.

Rusijos leidinys „Liudi Baikala“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, artimais regiono saugumo tarnyboms, penktadienį skelbė, kad moteris galėjo užsikrėsti plaučių maru sudužus mėgintuvėliui. Kiti žiniasklaidos kanalai taip pat rašė apie galimą jos mirties ryšį su incidentu laboratorijoje.

„Liudi Baikala“ dar pranešė, kad karantinuota iki 200 žmonių, galėjusių kontaktuoti su moterimi, tačiau papildomų aplinkybių nepateikė.

Rusijos pareigūnai savo ruožtu teigė, kad po mirties atlikti tyrimai maro nepatvirtino. Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas pirmadienį paskelbė, jog specialios ekspertų komisijos patikrinimas nustatė nenustatytos etiologijos plaučių uždegimą kaip mirties priežastį.

Jis „Telegram“ platformoje rašė, kad „Rospotrebnadzor“ tyrimai moters biologiniuose mėginiuose neaptiko jokių mikroorganizmų, susijusių su jos profesine veikla. Gubernatorius taip pat nurodė, kad po darbuotojos mirties daugiau kovos su maru instituto darbuotojų į medikus nesikreipė.

Negydomas plaučių maras gali baigtis mirtimi

Maras yra bakterinė liga, pasireiškianti keliomis formomis. Plaučių maras laikomas labiausiai užkrečiamu, nes gali plisti kvėpavimo takais, o buboninį marą perneša užsikrėtusios blusos.

PSO duomenimis, laiku nepradėjus gydyti plaučių maro, jis gali būti mirtinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad jo administracija atidžiai seka situaciją. Baltuosiuose rūmuose, paklaustas apie galimą maro išplitimo iš Rusijos pavojų, jis žurnalistams sakė, kad tai stebima labai atidžiai.