Nausėda siunčia aiškią žinią Europai: Ukrainai reikia daugiau nei vien moralinės paramos

Silpnėjant Vašingtono ir Kyjivo ryšiams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos šalis pirmiausia įvertinti, ką jos pačios gali padaryti, kad Ukraina pajėgtų tęsti gynybą kare.

Penktadienį Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime šalies vadovas pabrėžė, kad Europa neturėtų laukti, kiek paramos suteiks kiti. Pasak jo, žemyno valstybės turi daryti daugiau, kad Ukraina ištvertų ne tik šią žiemą, bet ir vėlesnius karo veiksmus.

G. Nausėda akcentavo būtinybę veikti nedelsiant ir priimti sprendimus, kurie leistų Ukrainai gauti antibalistinių raketų, oro gynybos sistemų, amunicijos bei elektros energijos gamybos pajėgumų.

Kyjivo ir Vašingtono santykiai komplikavosi praėjusią savaitę, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sušvelnino Rusijai taikytas sankcijas mainais į Maskvos įsipareigojimą tiekti dyzeliną pasaulinėms rinkoms.

Įtampą dar padidino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas, nepaisant Vašingtono reikalavimų, nurodyti šalies pajėgoms atnaujinti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

Vis dėlto Europos lyderiai tikisi, kad Ukrainai pavyks išspręsti nesutarimus su Jungtinėmis Valstijomis.

Lietuvos vadovas V. Zelenskį apibūdino kaip išmintingą politiką, kuris siekia dialogo suprantamomis sąlygomis. Jis taip pat išskyrė tvirtą moralinį Europos palaikymą Ukrainos prezidentui.

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad V. Zelenskiui įžengus į salę Europos lyderiai atsistoja ir ploja. Prezidento vertinimu, tai yra moralinė parama žmogui ir valstybei, atsidūrusiems itin sudėtingoje padėtyje.

Šalies vadovas taip pat pareiškė turintis rimtų abejonių, jog Rusijos tikslai šiame kare apsiriboja vien Donbaso regionu. Jo teigimu, vis daugiau analitikų ir politikų pritaria vertinimui, kad Vladimiro Putino siekiai yra tokie, kokius jis demonstravo pačioje karo pradžioje.

Anot G. Nausėdos, Donbaso tema yra formalus pretekstas vilkinti taikos derybas, o tikrieji Rusijos tikslai yra platesni – jie nukreipti prieš Vakarų demokratines laisves ir gyvenimo būdą.

Kremlius ne kartą atmetė paliaubų galimybę ir reikalavo, kad Kyjivas perduotų iš dalies okupuotą Donbasą.