Netikėtas pagerėjimas prieš mirtį: slaugytoja perspėja, ką tai gali reikšti

Sunkiai sergantis žmogus kartais netikėtai atgauna jėgas: ima kalbėti, juokauti, vaikščioti ar valgyti taip, tarsi jo būklė būtų smarkiai pagerėjusi. Vis dėlto hospiso slaugytoja J. McFadden pabrėžia, kad toks pokytis gali būti klaidinantis.

Slaugytoja teigia, kad mirties ir mirimo procese pasitaiko reiškinys, kurio paaiškinti negali net medicinos specialistai.

„TikTok“ paskyroje @hospicenursejulie J. McFadden dalijasi patirtimi, sukaupta dirbant hospiso slaugytoja. Ji kalba apie dažnai nutylimas temas, tarp jų – mirtį, ir siekia mažinti žmonių nerimą bei pasakoti, kaip kūnas geba savimi pasirūpinti.

Kas yra „atgijimas prieš mirtį“?

J. McFadden pasakoja apie vadinamąjį „atgijimą prieš mirtį“ – būklę, kuri gali pasireikšti likus labai nedaug laiko iki žmogaus mirties.

Anot jos, tai nutinka itin sunkiai sergantiems žmonėms, kuriems iki aktyvios mirties fazės būna likusios vos kelios dienos. Staiga jų būklė gali atrodyti pagerėjusi.

Tokie pacientai gali pradėti vaikščioti, kalbėti ir valgyti, o aplinkiniams gali pasirodyti, kad žmogus nebeserga ir vėl yra sveikas.

Vienas komentatorius pasidalijo savo mamos, sirgusios Alzheimerio liga, istorija. Prieš mirtį ji esą viską prisiminė, juokėsi su dukra ir pasakė jai, kad ją myli.

Slaugytojos teigimu, pacientai tuomet elgiasi panašiai kaip anksčiau: turi daugiau energijos, noriai bendrauja ir juokauja. Tačiau po tokio pagerėjimo jie dažniausiai miršta per kelias dienas, o kartais – dar tą pačią naktį.

Pasak J. McFadden, tai patiria maždaug trečdalis hospiso pacientų. Reiškinys toks dažnas, kad darbuotojai apie jį iš anksto įspėja šeimas, kad artimieji nebūtų sukrėsti, jei po kelių geros savijautos dienų žmogus staiga miršta.

Kai kurie „TikTok“ vartotojai šį reiškinį palygino su serialo „Grei anatomija“ scena. Joje tai buvo pavadinta „atgijimu“, kai vienas pagrindinių veikėjų Markas Sloanas nubudo po lėktuvo katastrofos laikotarpio, kai nebereagavo į aplinką.

Paslaptis, kuri tiriama šimtmečius

Šį reiškinį ilgą laiką nagrinėja vokiečių mokslininkas Michaelis Nachmas. Jis ieško paaiškinimo, kuris padėtų geriau suprasti tokius netikėtus pacientų būklės pokyčius.

Jo tyrimų duomenimis, apie šį reiškinį žmonės praneša jau daugiau kaip 250 metų. Per savaitę miršta 84 proc. jį patyrusių žmonių, o pusė jų – tą pačią dieną.

Šis atvejis laikomas medicinine paslaptimi. Dalis žmonių jį sieja su dvasiniais įsitikinimais, nes mokslas negali patvirtinti, kad smarkiai pažeistos pacientų smegenys galėtų lengvai grįžti į normalią būseną.

J. McFadden taip pat pasakoja apie kitą reiškinį, pasitaikantį pacientams artėjant prie mirties – kai jie ima matyti jau mirusius artimuosius.

Anot slaugytojos, tai dažniausiai prasideda likus maždaug mėnesiui iki mirties. Pacientai gali pasakoti matantys mirusius giminaičius, draugus, seniai nugaišusius augintinius, dvasias ar angelus, kurių kiti žmonės nemato.

Kartais tokie išgyvenimai primena sapną, o kartais pacientai teigia mirusiuosius matantys fiziškai ir klausia aplinkinių, ar šie taip pat tai mato.

Daugelis mano, kad tokie regėjimai gali būti būdas žmogui nusiraminti prieš mirtį ir mintyse susijungti su jau išėjusiais artimaisiais.

Slaugytojos teigimu, pacientai dažniausiai dėl to nejaučia baimės – priešingai, tai juos guodžia. Jie neretai sako, kad mirę artimieji žada netrukus ateiti jų pasiimti arba padėti. J. McFadden pabrėžia, kad daugeliui tai suteikia ramybės ir sumažina mirties baimę.