Nuovargis nepraeina net pailsėjus: gydytoja nurodė, kokie kraujo tyrimai gali atskleisti priežastį

Rudeniui įsibėgėjus, daugeliui vis sunkiau rytais pakilti iš lovos, dažniau apima mieguistumas, o kasdienėms užduotims ima stigti jėgų. Vieni tai sieja su trumpesnėmis dienomis ir niūriu oru, kiti įtaria vitaminų stoką. Vis dėlto ilgai trunkantis nuovargis gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis, o kai kuriais atvejais jas padeda įvertinti kraujo tyrimai.

LSMU Kauno ligoninės laboratorijos vadovė ir laboratorinės medicinos gydytoja Alina Šimkūnienė paaiškina, kada dėl nuovargio verta tirtis kraują, į kokius rodiklius gali būti atsižvelgiama ir kaip pasirengti tyrimams.

Kada rudeniškas mieguistumas tampa signalu

Vasarą žmonės dažnai turi daugiau energijos ir noro būti aktyvūs. Rudenį pakitus dienotvarkei, sutrumpėjus šviesiam paros metui, mažiau laiko leidžiant lauke ir sumažėjus fiziniam aktyvumui, dažnesnis mieguistumas ar greitesnis nuovargis gali būti natūralūs.

Tačiau vien metų laiko pasikeitimu nereikėtų aiškinti savijautos, jei nuovargis užtrunka, yra stiprus arba pradeda trukdyti įprastam gyvenimui. Tokiais atvejais verta įvertinti, ar tam įtakos neturi rimtesni organizmo pokyčiai.

A. Šimkūnienės teigimu, nuovargis po kelių prastai išmiegotų naktų, didesnio darbo krūvio ar sunkios fizinės veiklos yra normalus. Vis dėlto, jeigu pailsėjus būklė nepagerėja, ji tęsiasi savaites, kartojasi ar kartu pasireiškia kiti simptomai, reikėtų ieškoti priežasčių.

Vien nuovargis dar nereiškia vitaminų stokos

Pasak specialistės, vien pagal nuovargį spręsti, kad organizmui trūksta vitaminų, negalima. Tokią savijautą gali lemti miego trūkumas, užsitęsęs stresas, mažakraujystė ar kitos ligos.

Ieškant priežasties svarbūs ir kiti atsirandantys požymiai: galvos svaigimas, silpnumas, dusulys, širdies plakimas, jautrumas šalčiui, svorio ar apetito pokyčiai, sunkesnis susikaupimas. Ši informacija padeda nuspręsti, kokia kryptimi reikėtų tirti nuovargio kilmę.

Bendras hematologinis tyrimas gali parodyti kraujo ląstelių pokyčius ir padėti įtarti mažakraujystę ar kitas ligas. Aiškinantis anemijos priežastį, tiriamas feritinas, vitaminas B12 ir folio rūgštis. Nuovargis taip pat neretai susijęs su skydliaukės veiklos sutrikimais, todėl esant įtarimui vertinamas tirotropinio hormono, arba TSH, kiekis kraujyje.

Tam tikrais atvejais gali būti tiriamas ir vitaminas D, nes jo stoka taip pat gali būti susijusi su ilgalaikiu nuovargiu. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti vertinami uždegimo, kepenų ir inkstų veiklos, gliukozės apykaitos rodikliai bei mikroelementų koncentracija kraujyje.

Visų įmanomų tyrimų vien dėl nuovargio atlikti nereikėtų. Jų parinkimas priklauso nuo simptomų, bendros sveikatos būklės, amžiaus, vartojamų vaistų ir kitų aplinkybių. Pagrindinius sveikatos rodiklius periodiškai įvertinti gali būti naudinga ir profilaktiškai, ypač jei tyrimai nebuvo atliekami ilgą laiką.

Daugiau tyrimų nebūtinai reiškia daugiau atsakymų

Laboratorijos vadovė pabrėžia, kad svarbiausia yra ne tyrimų kiekis, bet jų nauda konkrečiu atveju. Norint plačiau įvertinti sveikatos būklę, ji siūlo rinktis gydytojų parengtas ištyrimo programas, kuriose tyrimai sudėlioti pagal svarbiausius sveikatos rodiklius.

Tikslingai pasirinkti tyrimai gali parodyti ne tik tam tikrų medžiagų kiekį organizme, bet ir leisti įtarti būklę, kuriai reikalingas gydymas ar detalesnis ištyrimas. Nustačius pakitimų, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai arba konsultacija su endokrinologu, hematologu, gastroenterologu ar kitu specialistu.

Prieš atliekant tyrimus verta pasitarti su gydytoju. Jis gali padėti pasirinkti reikalingus tyrimus, pagal rezultatus nurodyti tolesnius veiksmus ir patarti dėl vitaminų vartojimo, jų dozių, mitybos ar gyvenimo būdo korekcijų. Savarankiškai pradėjus vartoti papildus, galima sau pakenkti: simptomai gali laikinai susilpnėti, tačiau tikroji nuovargio priežastis likti neišaiškinta.

Vertinant rezultatus svarbios ne tik gretutinės ligos ar bendra sveikatos būklė, bet ir gyvenimo būdas. Interpretacija gali skirtis pagal fizinį aktyvumą, amžių, mitybą, įskaitant vegetarišką ar įprastą racioną. Kai kurių vitaminų rodiklius veikia ir metų laikas. Pavyzdžiui, vitamino D atsargos rudenį bei žiemą gali mažėti, nes didelė šio vitamino dalis susidaro odoje veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams. Jo koncentracijai įtakos turi ir papildų vartojimas, mityba bei individualios organizmo savybės.

Jeigu sunku nuspręsti, nuo kokių mokamų tyrimų pradėti, LSMU Kauno ligoninėje prieš juos galima pasikonsultuoti su laboratorijos specialistu. Jis padeda parinkti tyrimus ir paaiškina, kaip jiems pasirengti.

Kaip pasiruošti kraujo tyrimui

Tyrimų rezultatams reikšminga ne vien žmogaus sveikatos būklė, bet ir tinkamas pasiruošimas. Jei rekomendacijų nesilaikoma, kai kurių tyrimų rezultatai gali pakisti, todėl verta iš anksto pasidomėti konkrečiam tyrimui taikomomis taisyklėmis.

Planiniams kraujo tyrimams paprastai rekomenduojama atvykti ryte, 8–12 valandų nevalgius. Badauti ilgiau nereikėtų, o dieną prieš tyrimą patariama maitintis įprastai. Tyrimo rytą galima gerti tik paprastą vandenį. Reikėtų vengti kavos, net ir be cukraus ar pieno, sulčių bei kitų gėrimų. Siekiant kuo tikslesnių rezultatų, rekomenduojama nerūkyti ir nekramtyti kramtomosios gumos.

Įtakos rodikliams gali turėti ir intensyvus fizinis krūvis. Po sunkios treniruotės laikinai gali padidėti kai kurių fermentų aktyvumas, pasikeisti gliukozės koncentracija ir kraujo ląstelių skaičius. Todėl parą iki planinių tyrimų patariama vengti intensyvaus sporto, nors įprastų kasdienių veiklų atsisakyti nereikia.

Rezultatus gali paveikti ir stresas ar įtampa, todėl prieš imant kraują reikėtų nusiraminti ir bent 15 minučių ramiai pasėdėti. Paskirtų vaistų savarankiškai nutraukti negalima – jų vartojimą prieš tyrimus būtina aptarti su gydytoju.

Jei tyrimui pasirengiama netinkamai, kartais jį tenka kartoti. A. Šimkūnienė nurodo, kad laboratorijoje svarbiausia galėti pasitikėti gautu rezultatu, todėl neretai paciento prašoma atvykti kitą dieną, jau tinkamai pasiruošus.

Kraujo tyrimai gali padėti ieškoti nuovargio priežasčių, tačiau jų rezultatai yra tik viena visapusiško sveikatos įvertinimo dalis. Keli rodikliai už normos ribų nebūtinai reiškia ligą. Specialistui svarbi bendra rezultatų visuma, jų ryšys tarpusavyje, ankstesni tyrimai, simptomai, sveikatos būklė ir gyvenimo būdas. Prireikus pacientas siunčiamas tolesniems tyrimams ar specialisto konsultacijai.