Pavojus slypi net daržo žemėje: šiemet Lietuvoje jau nustatyti 2 stabligės atvejai

Sodų ir daržų šeimininkams visuomenės sveikatos specialistai primena apie dirvožemyje galintį tykoti stabligės sukėlėją. Šiemet Lietuvoje jau užregistruoti du šios pavojingos infekcijos atvejai. Nuo ligos galima apsisaugoti skiepais, tačiau vakcinaciją būtina reguliariai atnaujinti.

Rudenį žmonės ir toliau tvarko sodus bei daržus, ruošia sodybų aplinką žiemai, grėbia lapus ir atlieka kitus lauko darbus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį, kad tokiomis aplinkybėmis didėja tikimybė užsikrėsti reta, tačiau pavojinga stablige.

NVSC nurodo, kad Lietuvoje kasmet vidutiniškai fiksuojama po 1–2 stabligės atvejus. Per 2011–2025 m. šalyje registruoti 23 susirgimai, o 8 jų baigėsi mirtimi. Daugiausia sirgusiųjų buvo neskiepyti vyresnio amžiaus žmonės.

Praėjusiais metais stabligės atvejų nebuvo užregistruota. Šiemet po vieną atvejį nustatyta Mažeikių ir Šakių rajonuose. Abu susirgę žmonės buvo vyresni nei 80 metų, o jų skiepijimo būklė bei užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos.

Suaugusiesiems apsaugą reikia atnaujinti kas dešimtmetį

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo stabligės, difterijos ir kokliušo. Vakcina skiriama 2, 4, 6 ir 18 mėnesių vaikams, taip pat 6–7 metų bei 15–16 metų amžiaus paaugliams.

Skiepai nuo stabligės reikalingi ir suaugusiesiems. Jiems naudojama vakcina kartu saugo nuo difterijos. Nuo 25 metų amžiaus žmonės nuo šių ligų valstybės lėšomis skiepijami kas 10 metų.

NVSC duomenimis, 2025 m. valstybės lėšomis nuo difterijos ir stabligės pasiskiepijo 50 429 asmenys. 2024 m. tokių žmonių buvo 53 688, o 2023 m. – 44 280 suaugusiųjų. Vis dėlto profilaktinis suaugusiųjų skiepijimasis valstybės lėšomis išlieka gana vangus – dažniau atliekama poekspozicinė vakcinacija, pavyzdžiui, po gilaus odos ar gleivinių sužeidimo, nušalimo, nudegimo ar kitų pažeidimų.

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Edita Jegelevičienė anksčiau pabrėžė, kad nors stabligė šalyje pasitaiko retai, jos grėsmės nereikėtų menkinti. Pasak jos, itin svarbu ir suaugus atnaujinti apsaugą nuo šios infekcijos, nes susirgimo tikimybė auga žmogui nepasiskiepijus pagal visą schemą arba ilgą laiką negavus sustiprinamosios vakcinos dozės.

Žaizdos po lauko darbų gali kelti didesnę riziką

Stabligę sukeliančios bakterijos yra plačiai paplitusios aplinkoje. Jų sporų gali būti dirvožemyje, dulkėse, gyvūnų ir žmonių žarnyne. Jos atsparios šalčiui, karščiui bei saulės šviesai ir aplinkoje gali išlikti keletą metų.

Infekcija gali patekti į organizmą per pažeistą odą. Didesnis pavojus kyla susižeidus žemėtais ar nešvariais sodo bei daržo įrankiais, įsidūrus ar įsipjovus, taip pat atsiradus gilioms žaizdoms, nudegimams ar kitiems odos pažeidimams. Stabligė nuo vieno žmogaus kitam neperduodama.

NVSC rekomenduoja dirbant sode ar tvarkant aplinką dėvėti apsaugines pirštines, saugotis traumų, o susižeidus tinkamai išvalyti ir prižiūrėti žaizdą. Taip pat svarbu pasitikrinti, kada paskutinį kartą buvo skiepyta nuo stabligės ir difterijos. Jei žaizda gili arba užteršta, o skiepijimo istorija nežinoma, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą – ten, įvertinus situaciją, gali būti pritaikyta skubi stabligės imunoprofilaktika.

Paprastai pirmieji ligos simptomai išryškėja maždaug po savaitės nuo užsikrėtimo, nors jie gali prasidėti ir po kelių dienų arba vėliau. Iš pradžių gali pasireikšti raumenų trūkčiojimas ar sustingimas, vėliau – skausmingi spazmai. Stabligei būdingas žandikaulio sustingimas, rijimo sunkumai, kaklo ir nugaros raumenų įtempimas. Sunkiais atvejais sutrinka kvėpavimas.

Liga taip pat gali sukelti širdies nepakankamumą, smegenų pažeidimus, plaučių uždegimą ir kaulų lūžius. Negydoma stabligė gali būti mirtina.