Planinė nosies operacija virto tragedija: po mirties nustatyti pažeidimai ligoninėje

Į Respublikinę Šiaulių ligoninę planinei nosies polipų šalinimo operacijai atvykusio 60 metų vyro kelionė namo taip ir neįvyko. Operacijos metu pasireiškė reta komplikacija – buvo pažeistas kietasis galvos smegenų dangalas. Vėliau pacientas mirė, o jo dukra Indrė kelia klausimą, ar gydymo įstaigoje jam buvo užtikrinta tinkama priežiūra. Akreditavimo tarnyba patikrinimo metu nustatė pažeidimų, ligoninei skyrė įspėjimą ir pateikė rekomendacijas. Ligoninė nurodo, kad komplikacija buvo itin reta, o rekomendacijas žada įgyvendinti.

Nelaimė įvyko praėjusių metų liepą, tačiau, kaip teigia paciento dukra, šeima iki šiol išgyvena netektį. Tai ypač sustiprina gaunamos patikrinimo išvados ir rengiami teisiniai dokumentai.

Indrė sakė, kad tėčio sugrąžinti neįmanoma, tačiau šeimai skaudu dėl bendravimo su artimaisiais ir dėl aplinkybių, kuriomis viskas įvyko. Ji pabrėžė, kad tėvas buvo kovotojas, o ateityje pacientams turėtų būti skiriama daugiau žmogiško dėmesio.

Po planuotos operacijos – reanimacija

Anot Indrės, artimieji nė nemanė, kad įprasta planinė operacija, po kurios tėtis ketino pats vairuoti namo, gali baigtis taip tragiškai.

Vyras ne kartą skundėsi užgulta nosimi ir pasunkėjusiu kvėpavimu. Apsilankęs pas kelis gydytojus, jis sulaukė rekomendacijų operuoti nosies polipus.

Liepos 1-ąją jis savo automobiliu atvyko į ligoninę, užsiregistravo ir planavo vakare savarankiškai grįžti į namus kaime. Kadangi jo žmona nevairuoja, jis tikėjosi pats parvažiuoti namo.

Vis dėlto po operacijos vyras namo jau nebegrįžo. Dukros pasakojimu, operacijos metu įvyko komplikacija, per kurią buvo pažeistas kietasis smegenų dangalas.

Indrė teigė, kad šeimai apie tai iškart nebuvo pranešta. Vakare paskambinusi mamai ji sužinojo, kad ši neturi jokios informacijos, nes iš ligoninės niekas nebuvo susisiekęs. Vėliau mamai pačiai paskambinus į gydymo įstaigą buvo pasakyta, jog operacija praėjo sėkmingai, tačiau pacientas laikomas reanimacijoje dėl vyresnio amžiaus. Tuo metu vyrui buvo 60 metų.

Liepos 2 dieną pacientas perkeltas į paprastą palatą, tačiau skundėsi galvos skausmais. Šiauliuose gyvenanti jo dukra atvyko aplankyti tėvo ir išgirdo, kad jis jaučia stiprų galvos skausmą. Kadangi nosyje buvo tamponai, iš pradžių manyta, kad skausmą sukėlė polipų šalinimo procedūra.

„Labiausiai skaudu dėl to, kad mums apie tai iškart po operacijos nepranešė.“

Vėliau tą patį vakarą pastebėta komplikacija ir nustatytas kietojo smegenų dangalo pažeidimas. Vyras pradėjo vemti, viena jo veido pusė nebejudėjo nusišypsojus, pasireiškė neurologiniai simptomai. Paaiškėjo, kad jis patyrė hemoraginį insultą. Kaip šeimai vėliau aiškino gydytojas, dėl traumos ir pažeisto smegenų dangalo kraujas išsiliejo į skilvelius.

Dukrai kilo abejonių dėl operacijos sprendimo

JAV gyvenanti Indrė į Lietuvą atskrido liepos 7 dieną. Ji pasakojo, kad pirmą kartą reanimacijoje pamačiusi tėtį ėmė klausti, kaip po polipų operacijos jis atsidūrė tokios būklės – su iš galvos išvestais drenais.

Pasak moters, medikai iš pradžių į jos klausimus reagavo šaukdami. Tik jai atkreipus dėmesį į tokį bendravimą, buvo surengta konsultacija su kitu toje pačioje ligoninėje dirbančiu LOR gydytoju. Šis paaiškino, kas buvo pažeista ir kas galėjo nutikti. Indrė teigia išgirdusi jo nuomonę, kad, įvertinus visą paciento būklę, operacija tą dieną neturėjo būti atliekama. Su pačiu operavusiu gydytoju ji asmeniškai nebendravo, nors šis jos mamai sakė viską atlikęs tinkamai.

Moteris nurodė, kad Akreditavimo tarnybos išvadose buvo atkreiptas dėmesys į prieš operaciją vartotus vaistus ir paciento būklės įvertinimą. Jos tėvo diagnozė bei kraują skystinančių vaistų vartojimas buvo žinomi, apie tai žinojo ir anesteziologas.

Indrė svarstė, kad komplikacijos galėjo būti išvengta, jei būklė prieš operaciją būtų įvertinta išsamiau. Jos manymu, dėl vartotų vaistų situacija galėjo komplikuotis, o operaciją galbūt reikėjo atidėti.

Grįžusi į Šiaulius ji kasdien lankė tėtį ir tikėjosi, kad šis pasveiks. Tačiau paciento būklė blogėjo. Liepos 17-osios rytą jis mirė. Reanimacijoje jam taip pat išsivystė sepsis, ėmė nebeveikti inkstai ir kiti organai.

Patikrinimo išvadų šeima laukė beveik metus

Po vyro mirties artimieji nusprendė aiškintis, ar ligoninėje buvo padaryta viskas, kad nelaimės būtų išvengta. Šeima užsakė skrodimą ir jo rezultatų laukė maždaug mėnesį. Vėliau, padedami advokato, praėjusių metų rugsėjo 29 dieną pateikė skundą Akreditavimo tarnybai.

Tarnybos patikrinimo išvadas šeima gavo tik šių metų rugpjūčio 20 dieną – tyrimas truko beveik metus.

Indrę ypač sukrėtė dokumentuose fiksuoti neatitikimai. Akreditavimo tarnyba nustatė, kad ligos istorijoje nebuvo įklijuoto gydytojo paskyrimų lapo. Ligoninė aiškino, jog jis galėjo iškristi ir pasimesti stresinėje situacijoje, skubiai perkeliant pacientą.

Taip pat buvo nurodyta, kad vienur dokumentuose pažymėti vieni vaistai, o pastabose minimi kiti. Be to, nebuvo užpildyti kai kurie dokumentai, pacientui nesuteikta kardiologo konsultacija, o operaciją atlikęs gydytojas neužpildė dokumentų apie nepageidaujamą įvykį.

Pastabų pareikšta ir dėl gaivinimo. Po operacijos vyrui buvo likvorėja – tekėjo smegenų skystis, tačiau reanimacijoje jis nesulaukė LOR gydytojo konsultacijos.

Šeima rengia prašymą dėl žalos atlyginimo

Indrė pabrėžė suprantanti, kad medicinoje pasitaiko komplikacijų ir nenorinti nieko kaltinti. Tačiau jai labiausiai įstrigo informacijos artimiesiems trūkumas. Jos teigimu, įvykus komplikacijai, šeima apie tai turėtų būti informuojama, nes tuomet šiandien jai galbūt nereikėtų ieškoti atsakymų į daugybę klausimų.

Šeima kartu su teisininku rengia dokumentus Pacientų žalos atlyginimo komisijai. Indrės mama gauna neįgalumo išmoką, o tėtis ją išlaikė, nes dirbo. Dabar vaikams tenka padėti vienai likusiai ir sunkiai netektį išgyvenančiai mamai.

Akreditavimo tarnyba skyrė ligoninei įspėjimą

VASPVT patikrinimo išvadose nurodyta, kad pacientui Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus.

Tarnyba nustatė priešoperacinio būklės vertinimo trūkumų. Gydytojas medicinos dokumentuose nepakankamai detaliai aprašė farmakologinę anamnezę, ypač antitrombocitinių vaistų vartojimą.

Nors buvo žinoma, kad pacientas vartoja aspiriną, jam nebuvo paskirta gydytojo kardiologo konsultacija dėl operacijos atlikimo arba jos atidėjimo. Taip pat netinkamai užregistruota operacijos metu įvykusi komplikacija.

VASPVT nustatė, kad Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai anesteziologai reanimatologai nepaskyrė būtinos gydytojo otorinolaringologo konsultacijos. Taip pat pažymėta, kad gaivinimas atliktas netinkamai: adrenalinas buvo leidžiamas rečiau, nei numato galiojantys reikalavimai.

Dėl šių pažeidimų tarnyba ligoninei skyrė įspėjimą ir pateikė rekomendacijas sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti.

Ligoninė: komplikacijų rizikos visiškai panaikinti neįmanoma

Respublikinė Šiaulių ligoninė nurodė apgailestaujanti dėl paciento mirties ir suprantanti, kad artimojo netektis šeimai yra labai skaudi.

Įstaiga patvirtino, kad vyrui buvo skirtas planinis chirurginis gydymas – funkcinė endoskopinė nosies sinusų operacija (FESO). Kartu ligoninė pabrėžė, kad medicinoje komplikacijų ne visada įmanoma išvengti.

Ligoninės teigimu, pacientas buvo supažindintas su operacija, jos rizikomis bei galimomis komplikacijomis ir pasirašė sutikimą operacijai. Įstaiga pažymėjo, kad neišvengiama medicininė rizika ar komplikacija yra objektyvus pavojus paciento sveikatai ar gyvybei, kurio neįmanoma visiškai numatyti net visas procedūras atliekant pagal aukščiausius standartus.

Ligoninė taip pat nurodė, kad nepageidaujami įvykiai yra nagrinėjami siekiant sumažinti jų skaičių iki minimumo, tačiau ne kiekvienas toks įvykis, nepaisant jo pasekmių, kyla dėl gydytojo veiksmų ar neveikimo.

Reaguodama į artimųjų pastabas dėl bendravimo, įstaiga pabrėžė, kad visi darbuotojai privalo su pacientais ir jų šeimomis elgtis pagarbiai bei etiškai. Į klausimus turi būti atsakoma korektiškai, laikantis teisės aktų ir atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Ligoninė teigė netoleruojanti orumą žeidžiančio elgesio ir nurodė, kad informacija joje teikiama instituciniu lygmeniu, todėl gydytojai asmeniškai susidariusių situacijų nekomentuoja.

Įstaiga teigė atsakingai vertinanti VASPVT nustatytus neatitikimus ir rekomendacijas. Apie priimtus sprendimus bei rekomendacijų įgyvendinimą ji turi informuoti VASPVT iki 2026 m. spalio 10 dienos.

Ligoninė taip pat pažymėjo, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas pacientui ar jo artimiesiems suteikia teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos komisiją. Ši sprendimą dėl žalos atlyginimo priima nevertindama gydymo įstaigos ar sveikatos priežiūros specialisto kaltės.