Rekordiniai milijardai sveikatai: ką tai pakeis pacientams 2027 metais

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikina, kad baimės dėl dar ilgesnių eilių pas gydytojus kitąmet nėra pagrįstos. Jo teigimu, 2027 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas pasieks rekordinę 4,86 mlrd. eurų sumą ir turėtų padėti geriau patenkinti pacientų poreikius.

Planuojamos PSDF pajamos būtų beveik 554 mln. eurų didesnės nei šiemet. Ministro vertinimu, tai suteiktų daugiau galimybių plėsti paslaugas gyventojams ir spręsti jų prieinamumo problemas, nors dabartinio finansavimo vis dar nepakanka.

Ketvirtadienį Seime L. Kukuraitis teigė, kad sveikatos sistema Lietuvoje, palyginti su Europos vidurkiu, tebėra finansuojama per menkai – jai trūksta maždaug trečdalio reikalingų lėšų. Anot ministro, didesnis finansavimas būtinas, jei pacientams siekiama užtikrinti europinio lygio paslaugas ir galimybes.

Didžioji dalis lėšų – gydymo paslaugoms

Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms numatyta skirti didžiausią PSDF išlaidų dalį – 3,41 mlrd. eurų. Tai būtų beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiais metais.

Papildomas finansavimas, ministro teigimu, turėtų būti nukreiptas ten, kur šiuo metu labiausiai trūksta paslaugų ir susidaro didžiausios eilės. Taip ketinama didinti pacientams suteikiamų paslaugų apimtį srityse, kurioms jos reikalingiausios.

Regionams žadamas kitoks apmokėjimas

L. Kukuraitis taip pat atkreipė dėmesį į planuojamus bazinius mokėjimus paslaugoms, kurios ypač svarbios regionuose. Tokiu atveju būtų apmokama ne vien už faktiškai suteiktas paslaugas, bet ir už konkretaus skyriaus ar paslaugos išlaikymą gydymo įstaigoje.

Didesnis finansavimas būtinas tam, kad pacientams būtų galima suteikti tokias paslaugas ir galimybes, kokios prieinamos Europoje.

Ministras kaip pavyzdį nurodė insulto klasterio finansavimą: gydymo įstaigai būtų skiriama bazinė suma už konkretaus skyriaus veikimą, o papildomai būtų mokama už suteiktas paslaugas. Toks modelis leistų išlaikyti pagrindines paslaugas.

Numatoma, kad bazinis finansavimas galėtų būti taikomas pediatrijos, akušerijos, intensyviosios terapijos ir kitose svarbiose srityse.

Privačiam sektoriui – atsakas dėl paslaugų mažėjimo

Kalbėdamas apie ginčus dėl privataus sektoriaus finansavimo, ministras pabrėžė, kad viešųjų gydymo įstaigų prioritetas nereiškia, jog pacientams mažės galimybių gauti reikalingas paslaugas.

Anot jo, pirmiausia planuojama išnaudoti viešojo sektoriaus pajėgumus, o prireikus papildomai pasitelkti privačias gydymo įstaigas. L. Kukuraitis teigė, kad viešojoje erdvėje kylanti įtampa dėl galimo paslaugų mažinimo neturi pagrindo.

Jo skaičiavimu, paslaugoms kitąmet numatoma papildomai skirti 360 mln. eurų, o dar 100 mln. eurų būtų rezervuojama viršsutartinėms paslaugoms. Iš viso tai sudarytų 460 mln. eurų daugiau, todėl galimybės pacientams gauti reikalingą gydymą, ministro vertinimu, didėtų bent 10 proc.

Maždaug 100 mln. eurų taip pat numatyta papildyti PSDF rezervą. Esant poreikiui šios lėšos galėtų būti naudojamos būtinoms viršsutartinėms paslaugoms apmokėti.

Rajonų ligoninėms – didesnės sutartinės sumos

Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius 2027 metų PSDF biudžetą pavadino didžiausiu per visą sistemos istoriją, tačiau sutiko, kad jo vis dar nepakanka.

Pasak jo, Lietuva Europos mastu tik nežymiai peržengia 5 proc. BVP ribą, kai Europos vidurkis yra arčiau 8 proc. Tai rodo, kad viešasis sveikatos finansavimas išlieka nepakankamas, o sergantys žmonės Lietuvoje vis dar nemažai moka iš savo kišenės.

Viena svarbiausių kitų metų krypčių turėtų tapti geresnis paslaugų prieinamumas regionuose. Planuojama didinti sutartines sumas rajonų gydymo įstaigoms, galinčioms daugiau paslaugų suteikti vietos gyventojams.

G. Bendorius aiškino, kad jei rajono gyventojai dėl dienos chirurgijos ar kitų paslaugų vyksta į didmiestį, rajono ligoninėms būtų didinamos sutartinės sumos. Taip įstaigos turėtų finansinę garantiją, kad už suteiktas paslaugas bus atsiskaityta.

Vis dėlto VLK vadovas pripažino, kad vien didesnės finansinės paskatos negarantuoja, jog pacientai gydymą rinksis arčiau savo namų. Jis taip pat pranešė, kad kitąmet numatoma kelti visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, atsižvelgiant į infliaciją ir iš dalies į planuojamą atlyginimų augimą.

Finansuos svarbių skyrių išlaikymą

Dar viena planuojama naujovė – baziniai mokėjimai ligoninių skyriams, kuriuos svarbu išlaikyti net ir esant mažesniems pacientų srautams. Papildomas finansavimas būtų numatytas akušerijos, pediatrijos, neonatologijos, vaikų intensyviosios terapijos bei insulto klasterio paslaugoms.

G. Bendorius pabrėžė, kad ne visos paslaugos gali būti vertinamos tik ekonominio efektyvumo kriterijais. Jo teigimu, insultą patyręs žmogus negali dvi valandas vykti į didelę centrinę ligoninę, nes tokia pagalba turi būti suteikta labai greitai.

Tuo pačiu ketinama griežčiau vertinti, ar tokiuose skyriuose dirba pakankamai specialistų. VLK vadovas pažymėjo, kad vien pediatrinio skyriaus pavadinimo nepakaks, kad ligonių kasos skirtų visą bazinį mokėjimą.

Kurioms sritims pinigų daugės sparčiau

Pasak G. Bendoriaus, daugelio paslaugų apimtys iš esmės turėtų išlikti panašios, tačiau kai kurioms sritims finansavimas bus didinamas sparčiau.

Didesnis dėmesys numatytas reabilitacijai, slaugai, ypač diabetu sergančių žmonių slaugai, psichikos sveikatai, naujoms technologijoms, genetiniams tyrimams ir pozitrono emisijos tomografijai.

VLK direktoriaus teigimu, pažangūs tyrimai padeda tiksliau parinkti gydymą ir išsaugoti gyvybes, todėl šioms sritims ir toliau bus skiriamas didesnis dėmesys.