Reprodukcinės sveikatos įstatymui – komiteto smūgis: siūloma rinktis kitą kelią

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlo nepritarti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui ir ragina Vyriausybę visapusiškai įvertinti tokio reguliavimo poreikį bei parengti reikalingų teisės aktų projektus.

Trečiadienį už šį sprendimą balsavo 5 ŽTK nariai, vienas komiteto narys susilaikė.

Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis prognozuoja, kad Vyriausybė greičiausiai neteiks vieno atskiro įstatymo. Jo vertinimu, gali būti parengtos skirtingų jau galiojančių teisės aktų pataisos, susijusios su aborto teise ir lytiniu švietimu.

Numatoma, kad nauji projektai galėtų būti pateikti iki Seimo pavasario sesijos.

Sprendimą komiteto nariai priėmė susipažinę su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Joje teigiama, kad projekte siūlomas reguliavimas yra nenuoseklus ir nebaigtas: daug nuostatų yra deklaratyvios, neapibrėžia konkrečių teisių ar pareigų reguliuojamų santykių dalyviams arba nukreipia į neįvardytus kitus įstatymus bei poįstatyminius aktus.

Teisės departamento nuomone, projekto tikslus būtų galima įgyvendinti ne priimant naują, iš esmės apibendrinamąją funkciją atliekantį įstatymą, bet papildant ir tikslinant jau galiojančius teisės aktus reprodukcinės sveikatos srityje.

Vyriausybė pritaria siekiui nustatyti reprodukcinės sveikatos teisinį reguliavimą, tačiau nepritaria projekte numatytoms priemonėms. Ministrų kabinetas nurodo, kad jos jau įtvirtintos galiojančiuose teisės aktuose ir dubliotų esamą reguliavimą.

Vyriausybės išvadoje pažymima, kad nediskriminavimo, reprodukcinės sveikatos, nėštumo nutraukimo, lytinio švietimo ir kiti susiję klausimai jau reglamentuojami teisės aktais. Anot Vyriausybės, įstatymai ir sveikatos apsaugos ministro įsakymai iš esmės apima projekte siūlomą reguliavimą.

Ministrų kabinetas taip pat pasigenda pakankamų argumentų, kodėl iškeltiems tikslams būtina iš esmės keisti dabar veikiančią sistemą, prieš tai neįvertinus mažesnės apimties reguliavimo alternatyvų. Vyriausybės nutarime nurodoma, kad siūlomi pakeitimai gali didinti administracinę naštą, o jų poveikis šeimoms ir demografijai nėra aiškus.

Vyriausybės vertinimu, tikslus būtų galima pasiekti koreguojant galiojančias teisės aktų nuostatas, todėl sisteminiai pakeitimai gali būti nepakankamai ekonomiški ir sukurti perteklinę administracinę bei organizacinę naštą.

ELTA primena, kad Seimas pernai gegužę pradėjo svarstyti aštrių parlamentarų diskusijų sulaukusį Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą.

Projektu siūloma įstatyme įtvirtinti šiuo metu sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką.

Taip pat numatyta leisti nėščiosioms, pasitarus su gydytoju, pasirinkti gimdymo būdą ir skausmo malšinimo priemones bei asmenį, lydėsiantį į gimdymą. Gimdyvėms būtų užtikrinta teisė į psichologo konsultacijas ir prenatalinės diagnostikos paslaugas. Valstybė, vertindama galimą genetinę riziką būsimam vaikui, turėtų garantuoti genetinį konsultavimą planuojant šeimą.

Seimo narė B. Vėsaitė siūlo numatyti, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai, o jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.

Projektu taip pat reglamentuojama sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, skirtas ilgalaikei apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo.

Parlamentarės teigimu, šiuo įstatymu būtų įtvirtinta teisė į reprodukcinę sveikatą. Pernai gegužę jos pateiktą projektą po pateikimo palaikė 56 Seimo nariai, prieš balsavo 44, dar 10 parlamentarų susilaikė.