Rusijos mobilizacija kelia nerimą: į Lietuvos pasienį jau siunčiami kariai

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nekomentuoja, kokia žvalgybos informacija paskatino priimti sprendimą prie sienos su Kaliningradu dislokuoti karius.

Lietuvos kariai dalyvavo didžiausiose cheminės ir branduolinės saugos pratybose Europoje (Lietuvos kariuomenės nuotr.)

Ministras leidžia suprasti, kad Rusijoje paskelbus mobilizaciją dalis gyventojų galėtų bandyti pasitraukti į Lietuvą. Tarp galimų bėglių esą gali būti ir lietuviškų šaknų turinčių žmonių. Vidaus reikalų ministras nurodo, jog kiekvienas prieglobsčio prašymas būtų nagrinėjamas atskirai.

Į Vilnių atvykęs britų žurnalistas ir saugumo ekspertas Edwardas Lucasas tuo metu ragina kitaip vertinti Kaliningradą. Jo vertinimu, šis Rusijos anklavas yra ne stiprybės simbolis, o Rusijos pažeidžiama vieta.

Po incidentų – papildomi kariai prie Kaliningrado

Latvijos pasienyje įvykus provokacijai, kai Latvijos kariai atsitraukė kitoje sienos pusėje išvydę ginkluotus ir kaukėtus asmenis, Latvijos pasieniečiai nutarė viešai pademonstruoti pasirengimą įvairioms situacijoms. Vis dėlto šiose pratybose dalyvauja ne pareigūnai ar kariai, jau saugantys sieną, o kursantai bei studentai.

Latvija pranešė pratęsusi sustiprintą patruliavimą pasienio ruožuose. Kaimyninėse ir kitose valstybėse taip pat plačiai aptartas Lietuvos sprendimas prie sienos su Kaliningradu išsiųsti apie 100 karių.

R. Kaunas teigė nenorintis plačiau kalbėti apie žvalgybos signalus. Pasak jo, viešojoje erdvėje jau svarstoma apie galimą Rusijos piliečių mobilizaciją karui Ukrainoje, todėl natūralu tikėtis, kad dalis žmonių mėgintų nuo jos pasitraukti.

Politikai neviešina žvalgybos vertinimų apie tai, ar Rusijoje mobilizacija išvis bus paskelbta ir ar ji vyktų staigiai, ar palaipsniui. Taip pat nėra aišku, kiek Kaliningrado srityje gyvena lietuvių kilmės asmenų ir ar Lietuva juos priimtų tokiu atveju.

Nuogąstaujama ne vien dėl bėglių srauto

Kaliningrado srityje gyvena maždaug milijonas žmonių. Iki 55 metų amžiaus pilnamečių vyrų ten gali būti iki 200 tūkstančių. Ministras pabrėžė, kad būtina ruoštis ne tik galimam žmonių antplūdžiui, bet ir galimoms provokacijoms.

R. Kauno teigimu, žmonėms bėgant ir nelegaliai kertant sieną gali kilti įvairių incidentų, tarp jų – ir panašių į tuos, kurie buvo užfiksuoti Latvijoje. Dėl to, anot ministro, sienos apsaugą geriau stiprinti iš anksto, o ne vėliau gailėtis nepasiruošus.

E. Lucaso vertinimu, Kaliningrade padėtis blogėja: ekonomika patiria sumaištį, politinė situacija sudėtinga, o žmonės yra pavargę nuo susiklosčiusios padėties. Jis teigė norintis, kad Kaliningradas būtų suvokiamas kaip Rusijos silpnumo, o ne galios pavyzdys.

Britų žurnalistas, šiuo metu vadovaujantis Baltijos šalių saugumo centrui, Vilniuje ragino visuomenę persvarstyti požiūrį į Rusijos anklavą.

Pasak E. Lucaso, Kaliningrado nereikėtų laikyti milžinišku Rusijos kariniu bastionu ar išskirtine grėsme Lietuvai, Suvalkų koridoriui ir Lenkijai. Jo teigimu, iš tiesų tai yra Rusijos Achilo kulnas.

NATO pratybos – Kremliaus grasinimų fone

Apie Kaliningradą kaip apie silpnąją Rusijos vietą jau kurį laiką kalba ir NATO valstybių generolai. Po kelių NATO pratybų aplink Kaliningradą Kremlius netgi nusiuntė laišką NATO būstinei, ragindamas neliesti šios teritorijos.

Kremlius grasina, kad grėsmės Kaliningradui atveju gali pasitelkti branduolinį ginklą, tačiau Vakarai prie tokių pareiškimų jau yra pripratę. NATO oficialiai paskelbė, kad kitą savaitę Italijoje rengs branduolines pratybas, kuriose dalyvaus 17 šalių kariškiai.