Seimas atvėrė kelią vienišoms moterims: kas nuo šiol galės naudotis pagalbiniu apvaisinimu

Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriuo paslaugos Lietuvoje bus prieinamos ne tik sutuoktiniams ar registruotiems partneriams. Ja galės naudotis ir nesusituokusios poros bei moterys, nesančios poroje.

Už įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, vienas buvo prieš, dar vienas susilaikė. Nors Seimo Sveikatos reikalų komitetas nepritarė galimybei paslaugą suteikti vienišoms vaisingoms moterims, parlamentas nusprendė ją įteisinti. Tokiu atveju už procedūrą jos turės mokėti savo lėšomis.

Įstatymas numato, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos galės būti teikiamos pilnamečiams ir veiksniems sveikatos priežiūros srityje asmenims: sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems ar neįregistravusiems vyrui ir moteriai, taip pat moteriai, kuri nėra poroje.

Valstybė procedūrą finansuos asmenims, kuriems diagnozuotas nevaisingumas, taip pat tais atvejais, kai dirbtinis apvaisinimas leistų išvengti vaikui gresiančios sunkios negalios ar ligos. Moteris taip pat turės būti pajėgi pastoti ir išnešioti vaiką. Atitiktį šiems reikalavimams vertins gydytojų konsiliumas.

Iki šiol pagalbinis apvaisinimas buvo galimas tik sutuoktiniams arba registruotą partnerystę sudariusiems asmenims.

Prie Seimo – tušti vaikiški vežimėliai

Prieš balsavimą Liberalų sąjūdžio atstovai surengė akciją su tuščiais vaikiškais vežimėliais – į Seimo posėdžių salę jie atėjo juos stumdami.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad pritarus įstatymui ir pataisoms dėl vienišų moterų, šie vežimėliai esą galėtų prisipildyti kūdikių. Jos vertinimu, nuo Seimo sprendimo priklausė, ar Lietuvoje kasmet gimtų 500–600 vaikų daugiau.

Liberalai nurodė, kad vaisingos moterys ir nesusituokusios poros šiuo metu dėl tokių procedūrų yra priverstos vykti į užsienį. Liberalų atstovas Simonas Gentvilas minėjo Latviją, Lenkiją ir Turkiją, pabrėždamas, kad šeimos siekia galimybės procedūras atlikti Lietuvoje ir čia susilaukti vaikų. Jis taip pat palygino, kad Danijoje su medicinos pagalba gimsta kas septintas vaikas, o Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimsta vienas iš šimto vaikų.

S. Gentvilas pridūrė, kad šio įstatymo laukia mylinčios šeimos, norinčios turėti vaikų ne dėl išmokų, o iš meilės.

Diskusijose – vaiko interesai ir galimas veto

Įstatymo kritikų teigimu, sprendimas neatitinka geriausių vaiko interesų, nes esą skatina vaikų gimimą nepilnose šeimose.

Konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad tokiems vaikams būtų atimta teisė žinoti, kas yra jų tėvas. Jis taip pat tvirtino, kad įstatymas nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

V. Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį skelbė sulaukusi užuominų iš Prezidentūros, kad įteisinus pagalbinį apvaisinimą vienišoms vaisingoms moterims prezidentas gali vetuoti įstatymą. Parlamentarė ragino nepasiduoti spaudimui.

Sveikatos reikalų komiteto siūlymu iš įstatymo pašalintas anksčiau Vyriausybės nustatytas reikalavimas nesusituokusioms poroms įrodyti, kad jos kartu gyvena bent vienus metus.

Įstatymas taip pat numato, kad embriono donorystė bus galima tik tuomet, kai embrionas nuo konservavimo dienos bent dvejus metus laikytas lytinių ląstelių banke ir donorai yra pasirašę sutikimą.

Kaip ir anksčiau, embrionų laikymą lytinių ląstelių banke pirmuosius dvejus metus finansuos valstybė. Vėliau išlaidas padengs pora arba moteris, nesanti poroje. Donorystei skirti embrionai valstybės biudžeto lėšomis ir toliau galės būti laikomi ne ilgiau nei dešimt metų.

Naujos redakcijos įstatyme išsaugotas surogatinės motinystės draudimas.

Seimas taip pat nusprendė, kad lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių saugojimas valstybės lėšomis turi būti pradėtas kompensuoti nuo 2027 metų. Vyriausybė buvo siūliusi tai pradėti daryti nuo 2029 metų.

Seimas naują pagalbinio apvaisinimo reguliavimą pradėjo svarstyti balandį, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui. Juo konstatuota, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostata, teisę gauti šias paslaugas suteikusi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2018 iki 2024 metų Lietuvoje pagal iki šiol galiojusią tvarką, leidusią procedūras susituokusioms poroms, pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų.

Ministerija iki naujojo įstatymo priėmimo gydymo įstaigoms leidžia toliau teikti šias paslaugas.