Seime – žingsnis dėl masinio naikinimo ginklų: Žemaitaitis reikalauja atsiklausti žmonių

Seimas po pirmojo svarstymo pritarė siūlymui panaikinti Konstitucijoje įtvirtintą draudimą Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus. Vieni šį sprendimą vertina kaip būtiną saugumo stiprinimui, o kiti, tarp jų Remigijus Žemaitaitis, mano, kad tokiu klausimu turėtų apsispręsti visuomenė referendume.

Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad Lietuva yra vienintelė rytinio regiono valstybė, turinti tokį ribojimą. Jo teigimu, šiemet pavasarį analogiško apribojimo atsisakė Suomija – nors draudimas ten nebuvo numatytas Konstitucijoje, jis galiojo įstatymuose. Suomiai, pasak politiko, dėl geopolitinės padėties nusprendė sutvarkyti savo teisinį reguliavimą.

Pasak L. Kasčiūno, visos valstybės rytiniame NATO flange nuo Lenkijos iki Suomijos neturi tokių apribojimų, išskyrus Lietuvą. Dėl to, jo vertinimu, Lietuva lieka už branduolinio atgrasymo planavimo ribų, nors turėtų siekti būti visaverte šio planavimo dalimi.

Jis akcentavo, kad kalbama apie taikos metą ir priemones, kurios neleistų taikai peraugti į karą. Politiko teigimu, svarbiausia yra atgrasyti potencialų priešininką.

L. Kasčiūnas aiškino, kad Rusijai ar Baltarusijai prie Lietuvos sienų pradėjus telkti konvencines pajėgas ir rodant ambiciją patikrinti NATO sutarties 5-ojo straipsnio veikimą, branduolinį ginklą turinčios sąjungininkės galėtų siųsti atgrasymo signalą apie galimą tokio ginklo panaudojimą įsiveržimo į NATO teritoriją atveju.

Kaip pavyzdį jis nurodė modernius naikintuvus, galinčius gabenti branduolinį užtaisą. Pagal dabar galiojantį reguliavimą toks lėktuvas, skrisdamas per rytinį NATO flangą, negalėtų patekti į Lietuvos oro erdvę ar trumpam nutūpti Šiaulių oro bazėje.

Taip pat, anot jo, į Klaipėdos uostą negalėtų įplaukti laivas su branduoliniu ginklu, jei jo tikslas būtų atgrasyti priešininką. Tuo metu tokiems laivams būtų prieinami Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos uostai. L. Kasčiūno vertinimu, tai ne tik išskiria Lietuvą iš bendro konteksto, bet ir apsunkina planavimą visame rytiniame flange.

Politikas branduolinį atgrasymą vadino atgrasymo pagrindu ir teigė, kad Šaltasis karas netapo karu dėl to, jog abi pusės turėjo branduolinį ginklą bei suprato galimų pasekmių mastą. Jo manymu, branduolinis ginklas yra tvariausias kelias į taiką.

Nuolatinio dislokavimo klausimas nesvarstomas

L. Kasčiūnas tvirtino, kad nėra kalbos apie nuolatinį branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje. Jis pažymėjo, kad tokiam dislokavimui ant žemės reikėtų itin brangios infrastruktūros, o branduolinį ginklą turinčios sąjungininkės šiuo klausimu laikosi konservatyvios pozicijos ir tokiu ginklu nesidalija.

Jo teigimu, daugiausia būtų galima kalbėti apie valstybes, turinčias modernių naikintuvų, kurie galėtų būti branduolinio ginklo nešėjai.

Politikas atmetė nuogąstavimus, kad strateginiai objektai Lietuvoje dėl to taptų taikiniais. Anot jo, šalyje neatsiras nei tokių objektų, nei paleidimo stočių.

Kalbėdamas apie Kremliaus reakciją, kuris šią iniciatyvą vadina nauju eskalacijos laipteliu, L. Kasčiūnas sakė, kad Rusija nuolat ieško progų eskaluoti situaciją. Jo teigimu, Maskvai eskalacija yra palanki, nes NATO yra gynybinis aljansas ir į Rusijos veiksmus linkęs atsakyti deeskalacija.

Anot L. Kasčiūno, Rusija bando gąsdinti, o tokių bandymų jau yra buvę ir jų gali būti ateityje. Jis ragino įvertinti, ar Latvija ir Estija, neturinčios tokio ribojimo, dėl to tampa mažesniais ar didesniais Rusijos taikiniais. Politiko vertinimu, skirtumo nėra, nes potencialiu taikiniu yra visas NATO aljansas.

Siekiant išsaugoti taiką, pasak jo, būtina demonstruoti galią ir turėti visas įmanomas gynybos priemones. L. Kasčiūnas rėmėsi Ronaldo Reigano mintimi, kad Rusija supranta galios kalbą.

Žemaitaitis siūlo rengti referendumą

Remigijus Žemaitaitis situacijoje įžvelgė didelę riziką ir pareiškė, kad Lietuvai nereikia eskalavimo. Jis priminė, kad NATO yra įsipareigojusi ginti visas Aljanso nares visomis priemonėmis, įskaitant ir branduolinio ginklo panaudojimą, nors tai nėra tiesiogiai taip suformuluota.

Politikas klausė, kodėl Lietuvai reikėtų kelti šį klausimą ir didinti visuomenės emocinę įtampą. Jis priminė referendumą dėl atominės elektrinės, kai buvo atsiklausta žmonių ir jie balsavo, bei teigė, kad dabar visuomenės nuomonės kažkodėl neklausiama.

Į pastabą, kad už iniciatyvą balsavo 106 Seimo nariai, tarp jų buvo ir jo frakcijos atstovų, R. Žemaitaitis atsakė, jog iš jo frakcijos už balsavo tik vienas parlamentaras – Dainoras Bradauskas. Pasak R. Žemaitaičio, šis Seimo narys buvo įtikintas, tačiau taip pat supranta, kad Lietuva atsiduria po padidinamuoju stiklu.

Primenant, kad Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija tokio ribojimo neturi, R. Žemaitaitis atkreipė dėmesį, jog Latvija ir Estija jo neturėjo, nes neturėjo atominės elektrinės. Jis taip pat svarstė, kad Suomija, turėdama finansinių galimybių, galėtų turėti savo branduolinį ginklą, nors klausimas, ar jai tai būtų leista.

R. Žemaitaitis teigė manantis, kad per penkerius–septynerius metus gali pasigirsti rimtas Suomijos pareiškimas šia tema, tačiau jis nežino, ar tam pritartų Amerika, Kinija ir Rusija. Politikas ragino vertinti dabartinę Lietuvos situaciją.