Senėjimo mitai griūva: profesorius atskleidė, kas iš tiesų padeda ilgiau išlikti sveikiems

Dauguma žmonių norėtų gyventi kuo ilgiau, tačiau sulaukti daugiau nei 100 metų vilioja tik tuomet, jei tokio amžiaus sveikata nebūtų smarkiai suprastėjusi. Ar galima pristabdyti senėjimą arba bent ilgiau išsaugoti gerą savijautą, aiškino gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.

Jis aptarė, kuriuos sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo būdus pagrindžia patikimiausi moksliniai duomenys, o apie kuriuos kol kas kalbama gerokai drąsiau, nei leidžia įrodymai.

Paso amžius nepasako visos tiesos

Profesorius atsargiai vertino anksčiau išsakytas prognozes, esą dabartinė vaikų karta neabejotinai gyvens ilgiau nei 100 metų. Nors mokslas sparčiai žengia į priekį, šiandien, anot jo, nėra mokslinio pagrindo taip teigti.

V. Alekna atkreipė dėmesį, kad žmogaus amžių galima vertinti ne vien pagal gimimo datą. Iki šiol biologinis amžius buvo nustatomas pagal organizmo funkcijas, kraujo tyrimus ir biocheminius žymenis, tačiau dabar vertinamos ir pačios ląstelės.

Toks vertinimas siejamas su epigenetiniu laikrodžiu, arba epigenetiniu amžiumi. Profesorius pabrėžė, kad žmogus turi kelis amžiaus matmenis: biologinį, epigenetinį bei chronologinį-kalendorinį. Vis dėlto praktikoje dažnai remiamasi būtent pase nurodytu amžiumi, nors pagal jį ne visada teisingai sprendžiama apie funkcines ir pažintines žmogaus galimybes.

Gydytojo vertinimu, chronologinio amžiaus laikymas pagrindiniu rodikliu jau yra pasenęs požiūris.

Ar įmanoma atjauninti visą organizmą?

Profesorius išskyrė pirminį, arba biologinį, ir antrinį senėjimą. Pirminis senėjimas susijęs su genetiniais pokyčiais, kurie vyksta nuolat, iš dalies nepriklausomai nuo žmogaus pasirinkimų ir yra negrįžtami.

Net ir labai sveikai gyvenantis 70-metis, neturintis ligų, nebebus toks pats kaip būdamas 30 metų: jo raumenų veikla, pažintinės funkcijos ir reakcijos nebebus tokios stiprios. Tai lemia ląstelėse vykstantys pokyčiai, įskaitant mažesnę mitochondrijų gaminamą energiją bei kitus mechanizmus.

V. Alekna nurodė, kad eksperimentiniu lygmeniu dar lieka daug neatsakytų klausimų. Ląsteles galima paveikti ir jauninti, tam jau atliekami klinikiniai tyrimai, tačiau teigti, jog galima atjauninti visą žmogaus organizmą, profesorius nesiryžo.

Jeigu iki 60 metų ilgaamžiškumui svarbiausia širdis, po 60 metų ypač svarbūs tampa raumenys.

Nors esama krypčių, teigiančių, kad įmanoma atjauninti ir visą žmogų, profesorius pabrėžė, kad nėra įrodymų, jog ląstelės atjauninimas pailgintų gyvenimo trukmę. Todėl epigenetinio laikrodžio atsukimas, pavyzdžiui, penkeriais metais, dar nereiškia, kad žmogus gyvens penkeriais metais ilgiau.

Ką mokslas jau yra aiškiai patvirtinęs

Kur kas daugiau tvirtų įrodymų yra kalbant apie antrinį, dažnai patologiniu vadinamą senėjimą. Jį veikia tiek ligos, tiek gyvenimo būdas, o dalį šių veiksnių žmogus gali keisti.

Vienas svarbiausių dalykų yra judėjimas. V. Alekna jo neišskyrė kaip vienintelio svarbiausio veiksnio, nes reikšmingas visas gyvenimo būdo kompleksas, tačiau būtent fiziniam aktyvumui sukaupta ypač daug mokslinių įrodymų. Vyresniame amžiuje svarbi raumenų masė ir jų funkcija.

Ne mažiau reikšminga ir mityba. Nors patarimų šia tema daug, profesoriaus teigimu, tvirtesnį mokslinį pagrindą turi tik keli mitybos principai. Tarp jų – Viduržemio jūros dieta, taip pat daržovių ir skaidulų vartojimas, nors kai kurių kitų elementų įrodymai silpnesni.

Pasak gydytojo, nėra jokio išskirtinio „supermaisto“. Kasdieniai maži pasirinkimai sudaro bendrą žmogaus mitybos vaizdą, o daug kitų populiarių mitybos idėjų labiau remiasi tikėjimu nei patikimais duomenimis.

Didžiausias pokytis Lietuvoje fiksuojamas apie 75 metus

Senėjimas, anot V. Aleknos, yra labai individualus. Vienas žmogus gali sulaukti 90 metų, tačiau du dešimtmečius būti slaugomas ir prižiūrimas, o kitas tokio paties amžiaus iki mirties išlikti aktyvus – vairuoti, slidinėti, bėgioti ir lankytis teatre.

Ilgaamžiškumui taip pat svarbūs subalansuotas miegas, streso kontrolė ir rūkymo atsisakymas. Profesorius pabrėžė, kad biologine prasme rūkymas neduoda jokios naudos ir yra labai žalingas.

Jis taip pat išskyrė prevenciją: gliukozės ir cholesterolio kiekio kontrolę atliekant kraujo tyrimus, taip pat kūno sudėties tyrimus.

Kodėl vieni sensta greičiau už kitus?

Paklaustas, kodėl vieni vyresni žmonės jaučiasi gerokai jaunesni, o kiti sensta anksčiau, profesorius teigė, kad atsakymai slypi DNR. Reikšmingi ir DNR metilinimo procesai, kai ląstelių DNR atsiranda tam tikri žymenys.

Šių žymenų profilis, arba žemėlapis, skirtingais gyvenimo etapais keičiasi. Vienas profilis būdingas 40–50 metų žmonėms, kitas – 50–60 metų amžiaus grupei. Pagal metilinimą genetikai gali nustatyti vadinamąjį laikrodį: pavyzdžiui, 70-metis pagal epigenetinį amžių gali patekti į 45 metų amžiaus grupę.

Pasak gydytojo, skaičiuojama, kad didžiausias senėjimo lūžis Lietuvoje įvyksta maždaug sulaukus 75 metų.

V. Alekna šį rodiklį vadino vienu perspektyviausių ir prognozavo, kad praktinė medicina galbūt gana greitai pradės naudoti tokius skaičiavimus.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais išpopuliarėjusį ilgaamžiškumo judėjimą, papildus bei technologijas. Jo teigimu, šioje srityje rinkodaros pažadai ir verslo interesai neretai lenkia mokslo pasiekimus.

Įrodymų pamažu daugėja, tačiau dalis metodų pasiteisina, dalis – ne. Kol kas nėra tvirtų mokslinių duomenų, kad jie leistų pailginti gyvenimo trukmę.