Seneliams siūlo naują teisę: keturios apmokamos dienos anūkų priežiūrai

Lietuvoje svarstoma įteisinti vadinamuosius anūkadienius – dirbantiems seneliams būtų numatytos iki keturių apmokamų laisvų dienų per metus. Tokiomis dienomis seneliai galėtų padėti savo vaikams prižiūrėti anūkus, o šeimoms būtų paprasčiau suderinti darbo ir vaikų priežiūros pareigas.

Šios idėjos iniciatorius, Seimo narys Tomas Martinaitis, apie siūlomą projektą papasakojo laidoje.

Siūlymas skirtas dirbantiems seneliams

Anot T. Martinaičio, Lietuvoje seneliai dažnai prisideda prie anūkų auginimo, tačiau darbo teisėje tokia pagalba ne visuomet pripažįstama. Jo pateiktas įstatymo projektas numato, kad dirbantis senelis ar močiutė galėtų gauti iki keturių apmokamų dienų per metus, kai šeimai objektyviai reikia pagalbos prižiūrint vaiką.

Parlamentaras pabrėžė, kad tai nebūtų papildomos atostogos. Jo teigimu, tokia priemonė būtų skirta padėti šeimai lengviau suderinti darbą ir vaikų priežiūrą.

Kainą įvertinti sudėtinga

T. Martinaitis teigė, kad kol kas tiksliai apskaičiuoti, kiek toks sprendimas kainuotų valstybei, nėra paprasta. Jis rėmėsi kitų šalių patirtimi ir priminė, kad Singapūras panašų įstatymą priėmė 2022 metais.

Per keletą metų ten šia galimybe pasinaudojo maždaug 49 proc. vyresnio amžiaus žmonių, kurie turėjo teisę į tokias dienas. Vis dėlto nėra aišku, ar Lietuvoje ja naudotųsi visi senjorai, galintys tai daryti.

Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį į tyrimus ir Europos šalių pavyzdžius. Kai šeimoje gimsta pirmas vaikas, seneliai dažnai labiau nori padėti savo vaikams, ypač dukroms. Dėl to dalis jų gali rinktis išankstinę pensiją, kad galėtų daugiau laiko skirti anūkams, ir taip pasitraukti iš darbo rinkos.

T. Martinaitis tikisi, kad jo iniciatyva padėtų sumažinti tokių situacijų skaičių. Jo vertinimu, jei žmonės, kurie kitaip rinktųsi išankstinę pensiją, liktų darbo rinkoje, valstybė iš to taip pat turėtų naudos. Todėl bendrą finansinį poveikį įvertinti esą nėra lengva.

Kada būtų galima imti anūkadienius?

Siūlomos keturios apmokamos šeimos pagalbos dienos per kalendorinius metus būtų skirtos ne pramogoms, o objektyvioms aplinkybėms. T. Martinaičio teigimu, jomis būtų galima pasinaudoti, pavyzdžiui, kai nedirba ugdymo įstaiga arba atsiranda kitų objektyvių priežasčių.

Kaip vieną iš galimų atvejų jis nurodė situaciją, kai vaikas sloguoja, tačiau tėvams nebūtų pagrindo imti nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu atveju seneliai galėtų padėti prižiūrėti vaiką, kad jo būklė nepablogėtų.

Projektas jau sulaukė nemažai Seimo Teisės departamento pastabų. T. Martinaitis sakė, kad jose buvo objektyviai įvardytos silpnosios iniciatyvos vietos. Šiuo metu projektas yra pateikimo stadijoje, o parlamentaras tikisi, kad Seimas leis jį svarstyti toliau.

Keturios dienos galėtų būti panaudotos ir iš karto

Keturių dienų skaičius pasirinktas skaičiuojant po vieną dieną kiekvienam ketvirčiui. Vis dėlto, jei būtų realus poreikis, T. Martinaitis siūlo leisti visas keturias dienas panaudoti iš eilės per vienus metus.

Jis pabrėžė esantis atviras diskusijoms dėl galutinio modelio. Pasak jo, skirtingose valstybėse taikomi nevienodi sprendimai, todėl Lietuvai reikėtų rasti tinkamiausią variantą ir susitarti su Trišale taryba bei darbdavių atstovais.

Užsienyje – platesnė pagalba šeimai

Kitų šalių praktikoje papildomos dienos ne visuomet siejamos vien su anūkų priežiūra. Kai kur dirbantys vaikai gali gauti galimybę padėti vyresnio amžiaus tėvams, susidūrusiems su sveikatos problemomis.

Tokia užsienio šalių patirtis dažniausiai apima papildomą dieną per metus arba per ketvirtį, skirtą objektyviai padėti šeimai geriau suderinti profesinius ir šeiminius įsipareigojimus. T. Martinaičio siūlomi anūkadieniai būtų viena tokios pagalbos formų, nors Europoje tokios priemonės paprastai apibrėžiamos plačiau – kaip šeimos pagalbos dienos.