Šlapia vaiko lova gali slėpti daugiau: gydytoja įvardijo, kada būtina sunerimti

Vaikas gali nubusti šlapioje lovoje po sapno, kuriame atrodė, kad jau nuėjo į tualetą. Kitais atvejais jis nespėja iki tualeto žaisdamas ar pajutęs staigų norą šlapintis. Mažiems vaikams tokios situacijos dažnai yra įprasta raidos dalis, tačiau vaikui augant verta atidžiau įvertinti galimas šlapimo nelaikymo priežastis.

„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų chirurgė-urologė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė atkreipia dėmesį, kad svarbus ne tik vaiko amžius. Vertinant problemą reikšminga, kada ji pasireiškia, kaip dažnai kartojasi ir ar kartu pastebimi kiti simptomai.

Gydytojos teigimu, naktinis ir dieninis šlapimo nelaikymas nėra tapatus. Specialistai aiškinasi, ar vaikas šlapinasi tik miegodamas, ar dieną dažnai ir skubiai nori į tualetą, nespėja jo pasiekti, sulaiko šlapimą arba ar pakito šlapimo srovė. Tai padeda nustatyti, ar naktinė šlapimo kontrolė tiesiog bręsta lėčiau, ar gali būti šlapimo pūslės, žarnyno funkcijos sutrikimas arba kita priežastis.

Sausos naktys susiformuoja skirtingu metu

Gebėjimas visą naktį išlikti sausam kiekvienam vaikui atsiranda skirtingu laiku. Pasikartojantys šlapinimosi miegant atvejai vaikams nuo penkerių metų paprastai vadinami naktiniu šlapimo nelaikymu, arba enureze. Tokio amžiaus vaikams šlapios naktys dar nėra neįprastos, tačiau augant jos turėtų retėti.

Naktinę šlapimo kontrolę lemia keli susiję procesai: organizmas naktį turi pagaminti tinkamą šlapimo kiekį, šlapimo pūslė – jį sukaupti, o smegenys – atpažinti pilnos pūslės signalą ir prireikus pažadinti vaiką. Todėl vėliau atsirandančios sausos naktys nebūtinai susijusios su netinkamais įpročiais ar nenoru atsikelti – šių mechanizmų sąveika gali bręsti lėčiau.

Įtakos turi ir paveldimumas: naktinis šlapimo nelaikymas dažniau nustatomas šeimose, kuriose vaikystėje su tuo susidūrė tėvai. Gydytoja pabrėžia, kad vaikas į lovą naktį šlapinasi ne sąmoningai. Pavieniai epizodai penkerių ar šešerių metų vaikui dar savaime nereiškia ligos, tačiau vyresniam vaikui, dažnėjant tokiems atvejams ir jiems paveikiant savijautą bei kasdienį gyvenimą, problemą verta aptarti su gydytoju, o ne vien laukti, kol ji praeis savaime.

Įspėti gali dieną atsirandantys požymiai

Didesnio dėmesio reikia, jei kartu atsiranda simptomų dienos metu. Apatinių šlapimo takų funkcijos sutrikimą gali rodyti dažnas arba labai skubus poreikis šlapintis, šlapimo sulaikymas iki paskutinės akimirkos, pratekėjimas į apatinius drabužius, retas šlapinimasis, stanginimasis, silpna ar nutrūkstanti šlapimo srovė.

Pasak A. Lukošiūtės-Urbonienės, vaikams vidurių užkietėjimas dažnai būna susijęs su šlapimo pūslės veiklos sutrikimais. Todėl gydant šlapimo nelaikymą gali reikėti pirmiausia arba kartu spręsti ir žarnyno veiklos problemą. Vertinimas būtinas ir tuomet, kai kartojasi šlapimo takų infekcijos, skauda šlapinantis ar atsiranda kitų neįprastų požymių.

Ypač svarbu pastebėti pokytį. Jei vaikas mažiausiai pusę metų naktimis buvo sausas, bet netikėtai vėl pradėjo šlapintis į lovą, tai vadinama antrine enureze. Tokiu atveju ieškoma, kas galėjo pasikeisti: vertinama, ar nėra šlapimo takų infekcijos, vidurių užkietėjimo, kitų sveikatos sutrikimų, didesnės emocinės įtampos ar reikšmingų pokyčių vaiko gyvenime.

Atsižvelgiant į simptomus, kartais pakanka išsamios gydytojo konsultacijos su vaiku ir jo šeimos nariais. Jos metu įvertinami šlapinimosi bei tuštinimosi įpročiai ir fizinė būklė. Kai kada rekomenduojama kelias dienas pildyti skysčių vartojimo ir šlapinimosi dienoraštį.

Vien tik naktimis į lovą šlapinančiam ir kitų simptomų neturinčiam vaikui šlapimo tyrimas nėra privalomas. Tačiau jo gali reikėti, jeigu problema prasidėjo staiga, pasireiškia ir dieniniai simptomai, įtariama infekcija, diabetas ar kita liga. Esant indikacijoms atliekami papildomi šlapimo takų funkcijos ir vaizdiniai tyrimai.

Kartais vien tikėtis, kad vaikas išaugs, neužtenka

Jeigu problema apima ne tik naktinę enurezę, bet ir šlapimo pūslės ištuštinimo, šlapinimosi įpročių ar dubens dugno raumenų veiklos sutrikimus, gydymas gali būti papildytas uroterapija ir kineziterapija.

Reabilitacija reikalinga ne kiekvienam vaikui, šlapinančiam į lovą naktį. Ji gali būti aktuali, kai ištyrus nustatomas funkcinis sutrikimas – pavyzdžiui, vaikui sunku šlapinantis atpalaiduoti dubens dugno raumenis, jis netaisyklingai ištuština šlapimo pūslę arba turi dieninių simptomų. Tokiais atvejais siekiama išmokyti taisyklingos šlapinimosi funkcijos.

Reabilitacijos metu vaikas mokomas geriau pajusti ir valdyti dubens dugno raumenų veiklą: juos tinkamai aktyvuoti ir atsipalaiduoti šlapinantis. Teisingą atlikimą gali padėti suprasti papildomos technologijos, tarp jų – biologinis grįžtamasis ryšys, kuris leidžia realiu laiku stebėti raumenų aktyvumą. „Hila“ ši priemonė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui įvertinus poreikį, gali būti taikoma kartu su individualia kineziterapija.

Gydytoja taip pat pabrėžia namų įpročių svarbą: reikšmės turi tai, kaip vaikas geria skysčius, kada lankosi tualete ir kaip tėvai reaguoja į šlapias naktis.

Naktį pažadinus vaiką ir nuvedus jį į tualetą, lova tą kartą gali likti sausa, tačiau tai neišmoko jo pačiam pabusti prisipildžius šlapimo pūslei. Taip pat nereikėtų stipriai riboti skysčių. Daug svarbiau, kad vaikas dieną išgertų pakankamai, reguliariai eitų į tualetą ir pasišlapintų prieš miegą.