Smurtas namuose vis dar nesitraukia: 13 nužudymų ir kodėl aukos bijo kreiptis pagalbos

Nuo smurto artimoje aplinkoje kasmet nukenčia dešimtys tūkstančių žmonių, o daugiausia tarp jų – moterų. Kai kurie konfliktai namuose baigiasi mirtimis: vien šiemet su smurtu artimoje aplinkoje susijusiais atvejais nužudyta mažiausiai 13 žmonių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis nukentėjusiųjų vis dar nedrįsta prašyti pagalbos – tam įtakos turi ne tik patiriamas spaudimas, bet ir nusivylimas teisine sistema.

Policijos departamento duomenimis, nuo šių metų sausio 1-osios iki rugpjūčio 30-osios dėl smurto artimoje aplinkoje gauta 36 420 pranešimų. Iš jų 14 525 atvejais atliktas pavojaus rizikos vertinimas, o 2819 įvykių policijoje registruoti kaip nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje.

Per šiuos metus jau fiksuota 13 nužudymų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje.

Palyginti su praėjusiais metais, rodikliai yra mažesni. 2025 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais policija sulaukė 37 263 pranešimų, 16 827 atvejais buvo vertinta pavojaus rizika, o 3221 įvykis registruotas kaip nusikalstama veika.

Policijos duomenys rodo, kad dažniausiai pavojų kelia arba smurtą naudoja vyrai. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Veiklos ir reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja Laura Zaleskienė nurodė, kad 2026 metų sausį–rugpjūtį vyrai sudarė 84,3 proc. asmenų, keliančių smurto artimoje aplinkoje pavojų ar įtariamų tokiomis nusikalstamomis veikomis, o moterys – 15,7 proc.

Daugiausia tokių pranešimų užregistruota Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose.

Specialistai pasigenda ilgesnės apsaugos

Moterų informacijos centro specialistė Rugilė Zmitrevičiūtė teigia, kad smurto mastas Lietuvoje nemažėja. Pasak jos, pranešimų skaičius leidžia spręsti, kad smurtą patyrę žmonės dažniau kreipiasi ne tik į policiją, bet ir į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus.

Nuo 2023 metų įvedus apsaugos nuo smurto orderį, policija pagalbos centrams perduoda informaciją ne vien apie atvejus, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas, bet ir tuomet, kai skiriamas orderis.

R. Zmitrevičiūtės vertinimu, orderis tapo svarbiu papildomos apsaugos žingsniu, tačiau dabartinių priemonių nepakanka. Ji pabrėžia, kad orderis galioja tik 15 dienų ir neretai pažeidžiamas, todėl, specialistės manymu, reikėtų teismo skiriamo ilgalaikio orderio, galinčio galioti, pavyzdžiui, pusę metų ar ilgiau.

Vis dėlto ir 15 dienų galiojantis orderis yra reikšmingas. Specialistė pažymi, kad jis suteikia galimybę laikinai apsaugoti žmogų net tuomet, kai nėra akivaizdžių fizinio smurto požymių.

Iki 2023 metų, anot R. Zmitrevičiūtės, nesant fizinių sužalojimų, galimai smurtavęs asmuo dažnai nebūdavo išvežamas ir nesulaukdavo jokios atsakomybės, net jei namuose būdavo nusiaubta aplinka.

Kokiais atvejais skiriamas orderis?

Policijos departamentas nurodo, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė priemonė, skirta apsaugoti asmenį, kuriam kyla pavojus.

Orderiu pilnametis asmuo, keliantis smurto artimoje aplinkoje pavojų, įpareigojamas laikinai išsikelti iš bendros gyvenamosios vietos. Jam taip pat draudžiama būti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, prie jo bei kartu gyvenančių pilnamečių asmenų ar vaikų artintis, su jais bendrauti ar ieškoti ryšių.

Policijos pareigūnas orderį 15 dienų laikotarpiui gali skirti gavęs pranešimą apie galimą smurtą ir atlikęs pavojaus patirti smurtą rizikos vertinimą.

L. Zaleskienė aiškina, kad orderis skiriamas nustačius tris ar daugiau vidaus reikalų ministro patvirtintų smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų. Ši priemonė skirta nedelsiant reaguoti į nustatytą grėsmę ir greitai apsaugoti pavojų patiriantį žmogų.

Rizikos vertinimas atliekamas tada, kai įvykis nėra susijęs su nusikalstama veika, pavyzdžiui, kai naudojamas psichologinis smurtas, kuris nėra numatytas Baudžiamajame kodekse. Jei panaudojamas fizinis smurtas, sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Smurtavęs asmuo atskiriamas 15 dienų

Skyrus orderį, galimai smurtavęs žmogus 15 dienų atskiriamas nuo smurtą patyrusio asmens. R. Zmitrevičiūtės teigimu, dauguma žmonių šių reikalavimų laikosi, tačiau pasitaiko ir pažeidimų – kai asmuo vėl artinasi prie nukentėjusiojo. Tokiais atvejais kviečiama policija ir gali būti skiriamos baudos.

Specialistė pabrėžia, kad svarbiausia yra galimybė nedelsiant pašalinti smurtavusį žmogų iš gyvenamosios vietos. Per šį laiką smurtą patyręs asmuo gali atsigauti ir sulaukti reikalingos pagalbos.

Orderis nereiškia, kad galimai smurtavęs asmuo apgyvendinamas specialioje įstaigoje. Jis gali apsistoti pas gimines, draugus ar pažįstamus, o kai kuriais atvejais – darbo vietoje, jei ten yra gyventi tinkamos patalpos.

Pagalbos centrai, tarp jų ir Moterų informacijos centras, nuo smurto nukentėjusiems žmonėms padeda gauti psichologo, teisininko konsultacijas bei kitą reikalingą pagalbą. Pasak R. Zmitrevičiūtės, per dvi orderio galiojimo savaites galima bent pradėti pagalbos procesą.

Specialistė taip pat pastebi, kad daugeliui moterų šis laikotarpis leidžia pajusti, kaip keičiasi namų atmosfera nesant smurtautojo. Psichologinis smurtas, anot jos, stipriai veikia visą šeimą ir vaikų elgesį, o moterys gali pamatyti, kad vaikai tampa ramesni, laimingesni ir paklusnesni. Tai neretai tampa stipriu paskatinimu nutraukti santykius.

Dalis nukentėjusiųjų vis dar tyli

R. Zmitrevičiūtė pasakoja, kad kai kurios smurtą patyrusios moterys pagalbos kreipiasi nedelsdamos. Tačiau kitos bijo prabilti, nes mėgina, jų manymu, išsaugoti šeimą arba nenori, kad aplinkiniai matytų prie jų namų atvykstančius policijos pareigūnus ar vaiko teisių gynėjus.

Vis dėlto ateina momentas, kai smurtaujantis asmuo peržengia ribą ir šeima nebegali tylėti. Kartais apie smurtą praneša ir kaimynai.

Pasak specialistės, moterys dažnai delsia kreiptis pagalbos todėl, kad nusivilia sistema. Apsaugos nuo smurto orderis galioja tik 15 dienų, o kai kuriais atvejais jis apskritai neskiriamas. Ikiteisminiai tyrimai gali būti nutraukiami porai susitaikius arba pritrūkus įrodymų, be to, neretai vertinamas vienas konkretus incidentas, o ne sistemingas smurtas.

R. Zmitrevičiūtė teigia, kad nukentėjusiosios stengiasi dėl savęs – kviečia policiją ir priima pagalbą, tačiau lieka klausimas, kiek saugios jos yra po to.

Persekiojimo ignoruoti negalima

Gyvenimas po santykių nutraukimo gali tapti dar sudėtingesnis, jei buvęs partneris pradeda persekioti. R. Zmitrevičiūtė pabrėžia, kad realus persekiojimas nėra panašus į filmų scenarijus – tai įvairiais būdais vykdomas terorizavimas.

Persekiotojai gali laukti prie darbo, sporto klubo, vaikų darželio ar mokyklos. Taip pat naudojamos kibernetinės priemonės: viešinami duomenys, darbdaviams, vaikams ar tėvams siunčiamos nuotraukos.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad skyrybos yra itin didelės rizikos etapas. Jos teigimu, vien patarimo išsiskirti nepakanka, nes sistema ne visuomet užtikrina apsaugą. R. Zmitrevičiūtė yra girdėjusi mažai atvejų, kai ikiteisminis tyrimas dėl persekiojimo pasiekia teismą ir buvęs partneris sulaukia rimtos bausmės.

Tačiau persekiojimą galima bandyti sustabdyti. Į specializuotos pagalbos centrus galima kreiptis bet kuriuo metu, net ir neturint įrodymų. Kreipiantis į policiją, rekomenduojama surinkti kuo daugiau medžiagos: žinutes, vaizdo įrašus, nuotraukas ir ekrano nuotraukas.