Spanguolių sezonas gali kainuoti tūkstantį eurų: ką būtina patikrinti prieš žengiant į mišką

Prasidėjus spanguolių rinkimo metui, aplinkosaugininkai ragina prieš vykstant į mišką ar pelkę išsiaiškinti, ar pasirinkta vieta nėra valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje ir ar joje netaikomi papildomi lankymo bei spanguolių rinkimo apribojimai. Rezervatuose lankytis ir rinkti spanguoles negalima, nebent numatytos konkrečios išimtys.

Nesaugomose vietovėse teisės aktai nenustato oficialios uogavimo sezono pradžios datos. Vis dėlto spanguoliauti galima tik laikantis konkrečioje teritorijoje galiojančių reikalavimų. Tokie ribojimai skirti apsaugoti jautrias gamtines vietas, jų buveines, augalus ir gyvūnus.

Į mišką uogauti – tik susipažinus su taisyklėmis

Spanguolės auga pelkiniame ar durpiniame rūgščiame dirvožemyje, todėl didžiausi jų plotai telkiasi pelkėse ir saugomose teritorijose. Dalis tokių vietų patenka į valstybinius gamtinius rezervatus, kuriuose saugomos vertingos buveinės bei retos augalų ir gyvūnų rūšys.

Uogauti leidžiama visur, išskyrus rezervatus ir tas saugomas teritorijas, kurioms apribojimus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai. Kai kuriuose rezervatuose tam tikru metu išimtys numatytos tik vietos gyventojams. Prieš išvykstant rinkti spanguolių patariama kreiptis į Saugomų teritorijų direkcijas ir pasitikslinti konkrečios vietos lankymo tvarką.

Renkant uogas, grybus ar vaistažoles kiekiai nėra ribojami, tačiau būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Uogoms rinkti negalima naudoti „šukų“, taip pat draudžiama laužyti, rauti ar kitaip niokoti uogienojus. Negalima pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitokiu būdu žaloti medžių bei krūmų šakų ir kamienų. Miško gėrybių rinkėjai turi vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis bei Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarka.

Grybautojai ir uogautojai raginami nepalikti atliekų miške. Radus kitų asmenų šiukšles, jas prašoma surinkti ir, esant galimybei, rūšiuoti.

Kai kuriais atvejais lankymasis miškuose gali būti uždraustas arba laikinai apribotas dėl padidėjusio gaisrų pavojaus, vykdomų kirtimų ar kitų priežasčių. Todėl svarbu sekti aktualią informaciją ir laikytis nustatytos tvarkos.

Į mišką motorinėmis transporto priemonėmis galima įvažiuoti ir jame važiuoti tik keliais. Automobilius rekomenduojama palikti tam skirtose stovėjimo aikštelėse. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, reikia saugotis neužvažiuoti ant samanų, kerpių ir uogienojų.

Speciali tvarka Žuvinte ir Čepkeliuose

Žuvinto gamtiniame rezervate nustatytuose plotuose vietos gyventojams spanguoliauti leidžiama rugsėjo 12–13 dienomis. Šia galimybe gali naudotis asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą su gamtiniu rezervatu besiribojančiuose kaimuose ar viensėdžiuose ir turintys asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Uogauti galima šviesiuoju paros metu, iki 17 valandos.

Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate lankytis dėl uogavimo ir grybavimo leidžiama nuo rugsėjo 15 iki rugsėjo 30 dienos. Tai gali daryti tik vietos gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą su rezervatu besiribojančiuose kaimuose ir viensėdžiuose: Paramėlyje, Katroje, Krokšlyje (Šume), Lynežeryje, Marcinkonyse ir Musteikoje. Jie taip pat privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Čepkeliuose uogauti ir grybauti galima tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau nei pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau nei pusantros valandos po saulės nusileidimo. Taip pat nurodoma, kad uogauti ir grybauti leidžiama praėjus valandai po saulės patekėjimo ir likus valandai iki saulės laidos.

Gyventojai raginami laikytis uogavimo reikalavimų ir pareigūnams bei rezervatų reindžeriams jų prašymu pateikti asmens dokumentus.

Už pažeidimus – nuo įspėjimo iki 1500 eurų

Pažeidus miškų lankymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas gali būti skiriamas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims numatyta 50–110 eurų bauda.

Jeigu laukinės augalijos ištekliai naudojami pažeidžiant nustatytą tvarką, gresia įspėjimas arba 60–500 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims tokiais atvejais taikoma 90–700 eurų bauda.

Už laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimą, naikinimą, rinkimą ar paėmimą iš aplinkos, taip pat už jų augaviečių žalojimą ar naikinimą valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar „Natura 2000“ teritorijoje, pažeidžiant šių išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, skiriama 80–700 eurų bauda.

Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už tokius pažeidimus gresia 200–1000 eurų bauda.

Už į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų grybų ir uogų rinkimą arba pardavinėjimą numatyta 250–1000 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams bei kitiems atsakingiems asmenims ji siekia 300–1500 eurų.

Be to, už administracinius nusižengimus gali būti konfiskuotos pažeidimui padaryti naudotos priemonės ir įrankiai.