Švenčionienės gynyba teisme: advokatė jos veiksmus vadina tik politine simpatija

Prorusiška aktyvistė Erika Švenčionienė, kaltinama padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, anot jos advokatės Svetlanos Naidenko, nepadėjo užsienio valstybei, o tik reiškė politines simpatijas. Gynėja Vilniaus apygardos teisme tvirtino, kad siekis palaikyti ryšius su kaimynine valstybe savaime negali būti laikomas nusikalstama veika.

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti kaltinamųjų gynėjų baigiamąsias kalbas. S. Naidenko teigė, kad tyrimas esą atliktas netinkamai, o 15 bylos epizodų neatskleidžia, kokiems konkretiems užsienio valstybės veiksmams kaltinamoji būtų padėjusi. Pasak advokatės, byloje kalbama tik apie politines simpatijas, o ne pagalbą veikti prieš Lietuvos Respubliką.

Gynėja taip pat pareiškė, kad nėra įrodymų, jog E. Švenčionienės įrašuose būtų skelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Jos vertinimu, kaltinimai ginamajai yra abstraktūs, taip pat neįrodyta nusikaltimo tyčia.

Byla teismą pasiekė 2023 m. gruodį. Tuomet Generalinė prokuratūra nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, jog E. Švenčionienė ir kitas kaltinamasis Kazimieras Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. Lietuvoje, Baltarusijoje bei Rusijoje ne kartą padėjo šalims agresorėms ir jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Prokuratūros teigimu, tokia veikla kėlė grėsmę valstybės nacionalinio saugumo interesams. Taip pat buvo skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija apie Astravo atominės elektrinės saugumą, siekiant paveikti visuomenės nuomonę.

Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato, kad už pagalbą kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką, jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos arba ekonomikos galią gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki septynerių metų.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas prašo E. Švenčionienę pripažinti kalta ir skirti jai dvejų metų realią laisvės atėmimo bausmę. K. Juraičiui prokuroras siūlo skirti pusantrų metų kalėjimo, o trečiajam kaltinamajam Valerijui Ivanovui – 15 tūkst. eurų baudą.

E. Švenčionienę prašoma pripažinti kalta ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo. Dėl analogiškos veikos kaltu prašoma pripažinti ir V. Ivanovą.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, K. Juraičiui bei buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.

Skelbdamas kaltinamąjį aktą prokuroras R. Savickas nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos bei Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuroro, 2022 m. jie vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai rėmė autoritarinių valstybių politiką ir neigė Lietuvos Seimo legitimumą.

Prokuroras taip pat teigė, kad E. Švenčionienė, atstovaudama asociacijai „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“, kartu su K. Juraičiu dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos institucijų rengtuose forumuose.

Kaltinimai dėl veikimo prieš Lietuvą E. Švenčionienei ir K. Juraičiui pareikšti ir dėl jų paramos 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui. Per jį, kaip nurodoma, pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų ribojimo atsisakymui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu arba šiurkščiu menkinimu. Tyrimo duomenimis, 2023 m. pradžioje ji kartu su V. Ivanovu dalyvavo laidoje, skirtoje Sausio 13-osios įvykiams. Prokuroro teigimu, V. Ivanovas joje svarstė, kad 1991 m. sausio 13 d. į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo ne vien SSRS kariškiai.

Teismas likvidavo A. Paleckio įsteigtą asociaciją

2023 m. vasarį Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Teismas nustatė, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus ir skleidė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje.

Sprendime taip pat konstatuota, kad asociacijos veikla neatitiko jos deklaruotų tikslų, o pats organizacijos tikslas buvo veikti prieš Lietuvą.

Asociacija likviduota ir įvertinus jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus. Teisėsaugos vertinimu, ji menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, teigė, kad rinkimai Lietuvoje yra negaliojantys, ir neigė okupaciją.

Vienu iš „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų laikomas Algirdas Paleckis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai.

Teismo vertinimu, asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo Lietuvos vardu ir neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos europinę bei transatlantinę integraciją.