COVID-19 Lietuvoje nusinešė dar vieną gyvybę: tarp hospitalizuotųjų – ir mažylis iki 2 metų

Per vieną savaitę Lietuvoje užregistruota dar viena mirtis nuo COVID-19. Atvirųjų duomenų duomenimis, spalio 9 dieną Kauno mieste infekcija nusinešė 90–99 metų amžiaus grupei priklausiusios pacientės gyvybę.

Per savaitę į ligonines dėl gripo pateko 2 žmonės, o dėl COVID-19 hospitalizuoti 3 asmenys. Vienas jų buvo vaikas iki 2 metų, kiti gydyti pacientai buvo vyresni nei 65 metų.

Daugiausia sergančiųjų – Vilniaus apskrityje

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) naujausi duomenys rodo, kad 41-ąją metų savaitę sergamumas gripu, COVID-19 bei kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šiek tiek smuko. Jis sudarė 553,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Didžiausias sergamumo rodiklis fiksuotas Vilniaus apskrityje – 722,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas registruotas Panevėžio apskrityje.

Rizikos grupėms primenama apie skiepus nuo COVID-19

Prasidėjus gripo sezonui, svarbi ir apsauga nuo pneumokokinės infekcijos. Ji neretai sukelia plaučių uždegimą, o pneumonija yra viena dažniausių gripo komplikacijų.

Gripo vakcinų teks palaukti ilgiau

NVSC primena, kad Lietuvoje sergamumas gripu dažniausiai pradeda augti rudenį, o aukščiausią lygį paprastai pasiekia sausio–vasario mėnesiais. Šiemet gripo vakcinos gydymo įstaigas turėtų pasiekti vėliau nei įprasta – jų tiekimas Lietuvoje planuojamas lapkritį.

Pasak NVSC, vėlesnis vakcinacijos startas nereiškia, kad galimybė apsisaugoti nuo gripo bus prarasta. Skiepytis patariama visą gripo sezoną, nes imuninė apsauga po vakcinacijos susidaro maždaug per 10–14 dienų. Todėl vakcinacija lapkritį ar gruodį taip pat išlieka prasminga, įvertinus įprastą gripo sergamumo piką.

Priemonės, padedančios sumažinti užsikrėtimo riziką

NVSC specialistai nurodo, kad nuo gripo, COVID-19 ir kitų ŪVKTI padeda saugotis įprasti veiksmai:

• dažnas rankų plovimas ir vengimas nešvariomis rankomis liesti akis, nosį bei burną;
• nosies ir burnos uždengimas kosint arba čiaudint, vienkartinių nosinaičių naudojimas;
• reguliarus patalpų vėdinimas ir valymas;
• susirgus – likimas namuose, susibūrimų vengimas ir sergančių vaikų nevedimas į ugdymo įstaigas;
• esant poreikiui – kreipimasis į šeimos gydytoją ir jo rekomendacijų laikymasis.