Žvejybos verslui – naujas postūmis: iki 500 tūkst. eurų tvaresnei ir pažangesnei veiklai

Žvejyba daugeliui pirmiausia siejasi su laivu atviroje jūroje arba žuvies patiekalu ant pietų stalo. Vis dėlto šio verslo kasdienybėje slypi gerokai daugiau – sektoriui tenka prisitaikyti prie augančių degalų kainų, griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų ir besikeičiančių rinkos sąlygų. Tvariai, pažangiai ir atsakingai vykdoma žvejyba naudinga ne tik pačiam verslui, bet ir visai Lietuvos visuomenei.

Žvejybos modernizavimui skirtos investicijos prisideda prie gamtos apsaugos, mažesnio poveikio ekosistemoms ir jūrų išteklių išsaugojimo ateities kartoms. Vartotojams tai reiškia saugesnį, kokybišką ir tvariai sugautą maistą. Tuo metu laivuose bei krante diegiamos technologijos padeda kurti geresnes ir saugesnes darbo sąlygas, kartu stiprindamos pajūrio regionų ekonomiką.

Nuo spalio 5 d. iki gruodžio 1 d. bus priimami projektų įgyvendinimo planai pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonę „Investicijos į tvarų žvejybos verslą“. Šiame etape žvejybos įmonėms ir kooperatyvams numatyta iki 500 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos.

Kam bus galima skirti paramą

Paraiškas galės teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei kooperatinės bendrovės, turinčios teisę vykdyti verslinę žvejybą.

• Sugautų žuvų pridėtinės vertės didinimui, įskaitant perdirbimą, rinkodarą ir tiesioginę prekybą.
• Sugautų žuvų kokybės išlaikymui ir gerinimui.
• Nepageidaujamos priegaudos panaudojimui bei tvarkymui.
• Dekarbonizacijai ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui, išskyrus laivų variklių modernizavimą.
• Pažangių technologijų, susijusių su inovacijomis, skaitmeninimu ir žiedine ekonomika, diegimui žvejybos laivuose, kai jos mažina poveikį aplinkai.
• Žvejų higienos, sveikatos, saugos ir darbo sąlygų gerinimui.

Didesnis prioritetas bus skiriamas projektams, kurie neapsiribos laivo atnaujinimu, bet taip pat tiesiogiai padės mažinti nepageidaujamą priegaudą arba energijos ir degalų sunaudojimą.

Parama – nuo infrastruktūros iki prekės ženklo

Finansavimas gali būti skirtas įvairioms reikmėms – statinių statybai ir rekonstrukcijai, inžinerinių sistemų bei kilnojamųjų konstrukcijų, tokių kaip konteineriai, vagonėliai ar prekybiniai kioskai, įrengimui. Taip pat galima įsigyti transporto priemonių, laivams reikalingos įrangos, specializuotų priemonių, žvejybos reikmenų ir darbo drabužių.

Paramos lėšomis taip pat gali būti finansuojamos prekės ženklo, logotipo ir pakuotės dizaino kūrimo paslaugos bei dalyvavimas tarptautinėse parodose.

T. Keršio teigimu, projektams, kurių vertė neviršija 200 tūkst. eurų, tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos, o parama išmokama taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką. Tai sumažina administracinę naštą.

Su mažos apimties priekrantės žvejyba, įskaitant vidaus vandenis, susijusių investicijų paramos intensyvumas gali siekti iki 100 proc. Kitoms investicijoms jis sudaro 50–75 proc.

Technologijos, palengvinusios darbą Baltijos priekrantėje

Šia parama jau yra pasinaudoję Baltijos jūros priekrantėje dirbantys žvejai. Tarp jų – UAB „Molo takas“, prieš 33 metus veiklą pradėjusi kaip individuali įmonė. Bendrovei vadovauja pensinio amžiaus sulaukęs, tačiau jūroje vis dar aktyviai dirbantis Viktoras Šukšteris, kuris pabrėžia, kad technologinis atsinaujinimas žvejybos sektoriui būtinas.

V. Šukšteris nurodo, kad priekrantės verslinė žvejyba susiduria su specifiniais sunkumais. Mažus laivus veikia bangos ir šoniniai vėjai, o tikrinant tinklus laivui būtina išlikti vienoje vietoje. Anksčiau dėl to tekdavo nuolat įjungti variklį, o laivavedžiui be pertraukos stovėti prie šturvalo ir reaguoti į oro bei vandens sąlygas.

Situacija pasikeitė 2025 metais, kai UAB „Molo takas“, įgyvendinusi projektą pagal priemonę „Investicijos į tvarų žvejybos verslą“, su ES parama įsigijo modernios įrangos komplektą.

Bendrovės direktorius aiškina, kad GPM siųstuvo perduodamos koordinatės nukreipiamos į elektrinį variklį, kuris automatiškai išlaiko laivą vietoje. Todėl vienam žvejui nebereikia nuolat budėti prie šturvalo, o darbus atliekančio elektrinio variklio naudojimas yra svarbus ir ekologiniu požiūriu.

Pasak V. Šukšterio, nors šis sprendimas buvo gana naujas, vertinant projektą įmonei pavyko pagrįsti jo būtinybę ir praktinę reikšmę žvejybos veiklai. Vadovo vertinimu, naujovė atsiperka su kaupu.

Laive taip pat įrengtas gilmatis, kuris skenuoja dugną, rodo gylį ir duobes, todėl lengviau pasirinkti vietą inkarui nuleisti. V. Šukšterio teigimu, anksčiau tekdavo plaukti neturint tokios informacijos, o dabar įranga tiksliai nurodo vietą, kur yra tinklai. Elektrinis inkaras leidžia ne tik išlaikyti laivą vietoje, bet ir be benzino įveikti nedidelius atstumus, o tai praverčia tikrinant gaudykles.

V. Šukšteris pabrėžia, kad technologijoms nuolat tobulėjant būtina neatsilikti. Siekdama išlikti konkurencinga, bendrovė dėl ES paramos žvejybos įrangai atnaujinti ketina kreiptis ir dar kartą.