Trumpo žingsnis kelia nerimą Ukrainai: kodėl Putinas gali laikyti tai strategine dovana

JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo sulaukė kritiškų vertinimų. Ekspertų teigimu, nors jo ekonominė įtaka gali būti ribota, politiškai tai gali tapti svarbiu laimėjimu Vladimirui Putinui. Tuo pat metu Ukrainai nerimą kelia galimybė, kad JAV apribotų žvalgybinės informacijos perdavimą – tai apsunkintų šalies gynybą.

Apie susitarimo poveikį rinkoms, Lietuvai ir Ukrainos saugumui tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

Dyzelino sandoris – labiau vidaus politikai?

A. Grigas vertinimu, šis sprendimas pirmiausia yra politinis ir susijęs su JAV vidaus politika. Ji atkreipė dėmesį, kad lapkričio 3 dieną vyks rinkimai į Atstovų Rūmus, o augant kainoms D. Trumpas siekia parodyti rinkėjams, jog imasi veiksmų ir bando jas mažinti.

Pasak ekspertės, sprendimas taip pat siunčia signalą Vladimirui Putinui: JAV prezidentas su juo kalbasi, sudaro sandorius, o Rusija nėra visiškai ekonomiškai izoliuota. Dėl to tai gali būti vertinama kaip politinė Kremliaus vadovo pergalė.

Vis dėlto A. Grigas abejojo, ar aptariami dyzelino kiekiai reikšmingai pakeistų situaciją JAV rinkoje. Jos teigimu, jie yra pernelyg maži, kad stipriai sumažintų kainas Amerikoje arba patenkintų šalies paklausą.

Rinkų reakciją nulems ne vien dyzelino kiekiai

Ekspertė pažymėjo, kad tikrasis poveikis Europos ir pasaulio rinkoms dar nėra aiškus. Rusiškas dyzelinas išleidžiamas į pasaulines rinkas, jam taip pat atveriamas kelias į JAV, tačiau galutinį rezultatą lems daugiau aplinkybių.

Tarp svarbių veiksnių ji išskyrė padėtį Hormuzo sąsiauryje, įvykius Irane ir pačios Rusijos galimybes pateikti didesnius kiekius kuro. Rusijos energetikos sektorių, pasak A. Grigas, šiuo metu veikia karas, korupcija ir kiti sunkumai.

Lietuvai energetikos kaina tiesiogiai veikia konkurencingumą

E. Bajarūnas, kalbėdamas iš Sopoto, kur dalyvauja didelėje tarptautinėje ekonominėje konferencijoje, pabrėžė, kad jos darbotvarkėje daug dėmesio skiriama energetikai. Jo teigimu, energijos prieinamumas ir tiekimo užtikrinimas yra vienas pagrindinių ekonomikos variklių.

Ambasadorius pažymėjo, kad tiek įvykiai Hormuzo sąsiauryje, tiek Rusijos vykdomi Ukrainos bombardavimai atsispindi kainose. Tai daro įtaką gamybos savikainai ir valstybių galimybėms rinkai pasiūlyti pigesnę bei kokybišką produkciją.

Pasak E. Bajarūno, Lietuva jau kentėjo dėl aukštų kapitalo kainų ir brangių energijos išteklių, todėl dabartiniai procesai šaliai yra nepalankūs. Jis sutiko su A. Grigas vertinimu, kad D. Trumpo sprendimus reikia matyti per jo interesų ir artėjančių kadencijos vidurio rinkimų prizmę.

Jis teigė, kad D. Trumpas vertina ir savo politinį palikimą antrajame prezidentavimo etape. E. Bajarūno nuomone, nors prezidentas savaitgalį turėtų pasirašyti vadinamąjį Lindsey Grahamo sankcijų paketą, numatantį papildomus ribojimus Rusijai dėl karo ir energetinių išteklių pardavimo, šiuo metu jam atrodo palankiau pamaloninti V. Putiną.

Anot ambasadoriaus, didelio ekonominio rezultato toks susitarimas neturėtų duoti, nors energetikos rinka yra itin politizuota ir signalas apie papildomus išteklius gali turėti tam tikrą poveikį. Tačiau kalbama apie labai mažus kiekius, todėl reikšmingos ekonominės naudos jis neįžvelgė.

Tuo metu politinė ir strateginė nauda V. Putinui, jo vertinimu, būtų didelė. Ne tiek dėl menkų galimų papildomų pajamų, kiek dėl silpnėjančio JAV ir Europos Sąjungos bendraminčių Vakarų vieningumo sankcijų klausimu. E. Bajarūnas pabrėžė, kad atsirandantis plyšys sankcijų politikoje ir nežinomybė dėl tolesnių D. Trumpo veiksmų Ukrainos atžvilgiu Maskvai yra svarbūs.

Zelenskis, anot ambasadoriaus, jau turi daugiau galimybių

Kalbėdamas apie įtampą tarp D. Trumpo administracijos ir Kyjivo, E. Bajarūnas teigė, kad JAV prezidentas nepamiršta jam nepalankių pareiškimų ir nėra patenkintas, kai jo sprendimai vadinami silpnos stiprios valstybės veiksmais.

Jis priminė ankstesnius D. Trumpo pareiškimus, kuriuose Volodymyras Zelenskis buvo kritikuojamas esą neturintis „kortų“. Dabar, ambasadoriaus manymu, Ukrainos prezidento padėtis yra kitokia: Ukraina parodė galinti kovoti savo jėgomis, nors jai ir toliau būtina JAV priešraketinė gynyba bei strateginė žvalgyba.

E. Bajarūnas pažymėjo, kad Ukraina jau yra sukūrusi gynybos priemonių, kuriomis domisi pasaulio rinkos. Jo teigimu, V. Zelenskis dabar turi svarbių svertų, gali smogti Rusijai ir daryti įtaką pasaulio strategijai.

Žvalgybos ribojimas Ukrainai būtų itin skaudus

Ambasadorius išskyrė dvi pagrindines sritis, kuriose JAV žvalgybinė informacija Ukrainai yra ypač svarbi. Pirmoji susijusi su ilgojo nuotolio dronų ir raketų smūgiais Rusijos teritorijoje: be tokios informacijos Ukrainai būtų gerokai sunkiau pasiekti taikinius ir apeiti Rusijos priešlėktuvinę gynybą.

Kita sritis – Rusijos raketų, ypač balistinių, paleidimų į Ukrainą fiksavimas. E. Bajarūnas pabrėžė, kad iš Briansko iki smūgio gali būti likusios vos kelios minutės, todėl informacija turi būti perduodama itin greitai. Tokią galimybę, pasak jo, suteikia JAV palydoviniai pajėgumai.

Ambasadorius sakė girdintis nepatvirtintų kalbų, kad kai kuriose iš šių sričių Ukraina jau negauna tokios tiesioginės informacijos. Jo vertinimu, tai būtų didžiausia žala, kurią dabartinė D. Trumpo administracija galėtų padaryti Ukrainai: karas dėl to nesibaigtų ir iš esmės nepasikeistų, tačiau daugėtų aukų, o Ukrainos veiksmingumas mažėtų.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukraina smogia ne tik Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, bet ir kitiems objektams – „Yandex“, duomenų infrastruktūrai bei „Sberbank“. Tokių duomenų sugadinimas, pasak jo, galėtų reikšmingai paveikti Rusijos ekonomiką.

E. Bajarūno teigimu, V. Zelenskis jau prisitaiko prie aplinkybių, tačiau praradusi galimybę efektyviai smogti strateginiams Rusijos objektams – energetikos infrastruktūrai ar duomenų sistemoms – Ukraina netektų labai svarbaus gynybinio instrumento.

A. Grigas pabrėžė, kad JAV žvalgybos informacijos ribojimas būtų itin stiprus smūgis Ukrainai. Jos vertinimu, tai beveik prilygtų ginklui, kurį Vašingtonas šiuo metu laiko virš Ukrainos ir V. Zelenskio galvos.

Ji priminė ankstesnius karo epizodus, kai bent trumpam buvo atjungtas „Starlink“ ryšys ir Ukrainos kariuomenei dėl to tapo daug sunkiau veikti mūšio lauke. Ekspertė tokį spaudimą pavadino pavojinga ir rizikinga taktika Ukrainos atžvilgiu.

Pasak A. Grigas, Europa deda pastangas, tačiau būtent šioje srityje ji dar neturi pakankamų pajėgumų. Tai, jos teigimu, yra svarbi pamoka europiečiams, kokius pajėgumus būtina stiprinti ateityje. Net jei informacijos tiekimas nebūtų visiškai nutrauktas, vien grasinimai ir diskusijos apie tokį scenarijų kelia didelę riziką.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.