Tūkstančiai ignoruoja šią mitybos klaidą: ekspertė atskleidė, nuo ko iš tiesų prasideda sveikatos bėdos

Margarita Moon pasakoja, kad pradėjusi gilintis į mitybos ir sveikatos temas ieškojo atsakymų į jai svarbius klausimus: kaip sureguliuoti svorį, ar galima išgydyti autoimuninį tiroiditą ir kodėl skirtingiems žmonėms dažnai siūloma tokia pati mityba. Ilgainiui ji priėjo prie išvados, kad maistas gali programuoti organizmą sveikatai arba ligoms.

Tai paskatino ją tapti sertifikuota funkcinės mitybos specialiste ir daugiau dėmesio skirti moterų sveikatai. Moon pseudonimą ji pasirinko todėl, kad Mėnulis, jos teigimu, atspindi moters būseną, jos mintis, jausmus bei savęs, kaip gamtos dalies, suvokimą.

Knygoje „Kūno ženklai“ Margarita Moon pateikia savo praktikos pavyzdžius bei istorijas ir aiškina, kaip atpažinti organizmo siunčiamus signalus, juos suprasti ir imtis veiksmų. Autorės teigimu, kūnas nuolat kalba per skausmą, virškinimo sutrikimus, plaukų slinkimą, hormonų svyravimus, prastėjančią atmintį, sausą odą, nemigą ir kitus negalavimus. Ji ragina nelaukti, kol menki signalai virs pavojaus sirenomis.

Klausimus knygos autorei Margaritai Moon uždavė Laisvė Radzevičienė.

Kūnas iš pradžių tik įspėja

Pasak M. Moon, organizmas pirmiausia siunčia tylus ženklus, o ignoruojamas ilgą laiką pradeda apie save pranešti garsiau. Daugelį simptomų žmonės yra įpratę laikyti normaliais: rytinį nuovargį aiškina per trumpu miegu, norą po pietų gerti kavos ar valgyti saldumynus – įprastu reiškiniu, pilvo pūtimą – netoleruojamais kopūstais, o plaukų slinkimą – problema, kuriai esą pakanka papildo.

Vis dėlto organizmas neveikia atskiromis dalimis, todėl keli iš pirmo žvilgsnio nesusiję požymiai gali turėti bendrą priežastį. Kūno siunčiamas signalas dar nėra diagnozė, tačiau jis rodo, kad verta situaciją įvertinti atidžiau.

Maistas organizmui yra daugiau nei kalorijos

Specialistė pabrėžia, kad svarbus ne tik suvartotų kalorijų, baltymų, riebalų ar angliavandenių kiekis, bet ir jų kilmė. Viename grame riebalų visada yra 9 kilokalorijos, tačiau organizmas skirtingai reaguoja į riebalus iš avokado, alyvuogių aliejaus ar riebios žuvies ir į transriebalus arba oksiduotus riebalus turinčius produktus.

Panašiai yra ir su baltymais: garuose ruošta žuvis bei stipriai apskrudinta mėsa gali suteikti panašų baltymų kiekį, tačiau kartu su jais organizmas gauna skirtingus junginius. 30 gramų angliavandenių iš lęšių, grikių ar uogų suteikia skaidulų, vitaminų, mineralų ir polifenolių, o toks pat angliavandenių kiekis iš saldaus gėrimo sukelia kitokį metabolinį atsaką.

Kiekvienas valgymas veikia gliukozę, insuliną, sotumo hormonus ir virškinimą. Maistu žmogus maitina ne vien save, bet ir trilijonus žarnyne gyvenančių mikroorganizmų. Maistas taip pat tampa medžiaga hormonams, neurotransmiteriams, fermentams ir ląstelių membranoms. Vienas torto gabalėlis metabolinio disbalanso nesukuria, kaip ir vienos salotos per savaitę sveikatos neužtikrina, tačiau ilgainiui svarbiausias tampa nuolat organizmui siunčiamas signalas.

Vienos tobulos dietos nėra

M. Moon nurodo, kad vienas dažniausių mitų yra tikėjimas universalia dieta. Nei keto, nei paleo, nei veganiškas mitybos modelis netinka visiems vienodai. Vieniems gali būti palanku mažinti mėsos vartojimą, kitiems gali tikti griežtas carnivor režimas, tačiau sprendimai turėtų būti grindžiami asmenine sveikatos istorija, o ne populiarumu. Specialistės teigimu, be specialisto pagalbos žmogui retai pavyksta suprasti, kas jam iš tiesų tinkama.

Ji taip pat nesutinka, kad sveika mityba pirmiausia yra kalorijų skaičiavimas. Kalorijų kiekis neparodo maisto kokybės, jo įtakos gliukozei, mikrobiotai ar organizmo aprūpinimo maistinėmis medžiagomis. Anot jos, ir kūno svoris savaime nėra sveikatos rodiklis.

Dar vienas pernelyg supaprastintas požiūris – teiginys, kad kiekvienam užtenka mažiau valgyti ir daugiau judėti. Metabolizmą veikia miegas, raumenų masė, jautrumas insulinui, skydliaukės veikla, lytinių hormonų pokyčiai, stresas, amžius ir vartojami vaistai. Nors saikinga mityba bei pakankamas judėjimas yra svarbūs, vien tokio modelio sveikatai paaiškinti nepakanka.

Simptomą numalšinti paprasta, priežastį rasti – sunkiau

Autorės teigimu, žmonės dažnai renkasi greitą simptomų slopinimą, nes tai atrodo lengva, pigu ir nereikalauja daug pastangų. Skaudant galvai geriama tabletė, pučiant pilvą ieškoma papildo, trūkstant energijos geriama dar daugiau kavos, o nemigai spręsti pasirenkami vaistai. Simptomus reikia valdyti, tačiau vien tai ilgalaikių rezultatų nesuteikia.

M. Moon pažymi, kad tradicinėje sveikatos priežiūros sistemoje dažnai stinga laiko išsamiems klausimams, todėl geriausių rezultatų, jos vertinimu, pasiekia tie, kurie derina tradicinę ir papildomą mediciną.

Atidžiau stebėti savo savijautą verta tuomet, kai tam tikri požymiai kartojasi ir tampa kasdienybe. Tarp tokių ženklų ji mini nuolatinį nuovargį, mieguistumą po valgio, stiprų saldumynų potraukį, naktinius prabudimus, pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą, plaukų slinkimą, šąlančias rankas ir kojas, pakitusį menstruacijų ciklą, aknę, nepaaiškinamus svorio pokyčius bei vadinamąjį smegenų rūką.

Svarbu atskirti, ar problema pasitaiko kartais, ar tęsiasi nuolat. Visi kartais pavargsta ar blogai miega, tačiau jei žmogus nuolat jaučiasi pavargęs, visada susiduria su pilvo pūtimu ar nė vienos popietės negali apsieiti be saldumynų, tai jau yra svarbi informacija.

Nuovargio ir odos problemų priežasčių gali būti daug

Nuovargį gali lemti ne tik miego stoka, bet ir geležies ar vitamino B12 trūkumas, anemija, skydliaukės veiklos sutrikimai, gliukozės svyravimai, per mažas energijos arba baltymų kiekis, infekcijos, lėtinis stresas bei kitos priežastys. Panašiai ir miego sutrikimų priežastis kartais slypi ne pačiame miege. Jei tokia būsena trunka mėnesius ar metus, verta ieškoti jos šaltinio.

Plaukai, oda ir nagai taip pat gali rodyti vidinius organizmo procesus. Kai trūksta reikalingų medžiagų, plaukai ir nagai nėra pirmieji, kuriems organizmas skiria ribotus resursus. Plaukų slinkimas gali būti susijęs su geležies ar kitų mikroelementų stoka, skydliaukės veikla, stresu, hormonų pokyčiais, nepakankamu baltymų arba energijos kiekiu.

Aknė gali būti susijusi su androgenais, insulinu ir uždegiminiais procesais, o sausa oda – su skydliaukės veiklos pokyčiais, tulžies funkcijos sutrikimais ar tam tikrų maistinių medžiagų trūkumu. Šampūnas, kremas ar kosmetologinė procedūra kartais pagerina tai, kas matoma veidrodyje, bet nepašalina priežasties.

Žarnynui kenkia ne tik maistas

Virškinimas prasideda dar prieš pirmą kąsnį – pamačius ar užuodus maistą. Vėliau į procesą įsitraukia kramtymas, rijimas, skrandžio rūgštys ir fermentai, kasa, tulžis, plonoji žarna, mikrobiota, storoji žarna bei normalus pašalinimas. Tai yra vientisa sistema, todėl vienai jos grandžiai sutrikus pasekmes gali pajusti ir kitos.

Specialistė atkreipia dėmesį į skubų valgymą prie kompiuterio, automobilyje, stovint ar žiūrint į telefoną. Tokiu metu dažnai valgoma įsitempus ir nepakankamai sukramtomas maistas. Žarnynui nepadeda ir monotoniška mityba, nes mikrobiotai svarbi augalinio maisto bei skaidulų įvairovė.

Reikšmės turi ir alkoholis, perdirbtas maistas, mažas fizinis aktyvumas, miego trūkumas bei lėtinis stresas. Anot M. Moon, vien probiotikų kapsule žarnyno sveikatos sukurti nepavyks.

Hormonai ir gliukozė veikia daugiau nei svorį

Nė vienas hormonas vienas pats nenulemia kūno svorio, tačiau hormonai svarbūs reguliuojant energijos išteklius, alkį bei sotumą. Skydliaukės hormonai susiję su bazinės medžiagų apykaitos reguliavimu, insulinas padeda gliukozei patekti į ląsteles ir kartu signalizuoja energijos kaupimą, o kortizolis, nors būtinas organizmui, lėtinio streso sąlygomis gali paveikti gliukozės reguliaciją, apetitą, miegą ir maisto pasirinkimą.

Hormonai, virškinimo sistema, gliukozės reguliacija ir žarnyno mikrobiota turi paros ritmus. Todėl svarbu ne tik tai, kas valgoma, bet ir kada valgoma. M. Moon rekomenduoja rinktis normalius pagrindinius valgymus, mažinti nuolatinį užkandžiavimą, dieną pradėti maistu, o ne vien kava, ir valgyti stiprią vakarienę. Ji taip pat laikosi paprastos taisyklės: kol šviesu – valgyti, o saulei nusileidus – nebe.

Gliukozės pakilimas po valgio yra normalus, tačiau problemų gali kilti tuomet, kai jos svyravimai tampa ryškūs ir nuolatiniai arba ji nebegrįžta į bazinį lygį. Staigiai pakilus ir vėliau nukritus gliukozei, gali atsirasti mieguistumas, energijos stoka, alkis, dirglumas, koncentracijos sunkumai, noras gerti kavos ar valgyti saldžiai.

Tuomet susidaro pasikartojantis ciklas: žmogus pavargsta, suvalgo saldaus, trumpam pasijunta geriau, o energijai vėl kritus vėl ima norėti saldumynų. Pasak autorės, metabolinės sveikatos problemos neprasideda tik tada, kai tyrimuose pirmą kartą nustatoma padidėjusi gliukozė – organizmas ženklus gali siųsti gerokai anksčiau.

Stebėti kūną, bet jo nekontroliuoti

Dirbdama su moterimis M. Moon dažnai pastebi panašų scenarijų: trūksta energijos, blogėja miegas, sunku suvaldyti saldumynų potraukį. Iš pradžių šie požymiai atrodo kaip atskiros problemos, tačiau aptarus mitybą, simptomus ir įvertinus laboratorinius tyrimus kartais paaiškėja, kad tarp jų yra daugiau ryšių, nei atrodė iš pradžių.

Būtent tokios istorijos paskatino pirmiausia sukurti programą „Kūno ženklai“, o vėliau parašyti ir taip pavadintą knygą.

Autorė pabrėžia, kad egzistuoja universalūs sveikos mitybos principai, tačiau universalios dietos nėra. Daugeliui žmonių naudinga rinktis kuo mažiau perdirbto maisto, vartoti pakankamai baltymų, įvairaus augalinio maisto ir skaidulų, kokybiškų riebalų, užtikrinti vitaminų bei mineralų kiekį ir laikytis normalaus valgymo ritmo.

Vėliau reikalingas individualus pritaikymas: vieni žmonės puikiai toleruoja ankštinius, o kitiems jie tam tikrais laikotarpiais sutrikdo virškinimą. Vienam žmogui gali tikti trys pagrindiniai valgiai, kitam gali reikėti kitokio režimo. Sprendimus lemia fizinis aktyvumas, amžius, metabolinė sveikata, hormoninė būklė ir virškinimas.

Sveikatos priežiūra neturėtų virsti stresu. Jei žmogus ima bijoti kiekvieno produkto, kiekvieno gliukozės pakilimo, kiekvieno laboratorinio rodiklio ar kiekvieno kūno pojūčio, prarandamas pagrindinis tikslas. Kūno ženklų pažinimas, pasak M. Moon, nėra kvietimas nuolat ieškoti ligų – tai būdas suprasti, kada galima ramiai stebėti situaciją, kada verta koreguoti gyvenimo būdą ir kada reikia kreiptis į gydytoją.

Ji ragina ne kontroliuoti kūną, o su juo bendradarbiauti. Sveikata turėtų suteikti daugiau laisvės gyventi, o ne ją riboti.

Nuo ko pradėti jau šiandien?

Jei reikėtų pasirinkti vieną pokytį, M. Moon pataria sutvarkyti pirmąjį dienos valgymą. Dieną ji siūlo pradėti ne kava ar saldžia bandele pakeliui į darbą, o normaliu maistu, kuriame būtų kokybiškų baltymų, skaidulų, sveikųjų riebalų ir, jei reikia, sudėtinių angliavandenių.

Dar vienas paprastas, bet svarbus įprotis – reguliarus ir pakankamas miegas. Autorės teigimu, tai gali būti vienas stipriausių veiksmų hormonų, metabolinei ir imuninei sveikatai gerinti. Pagrindinė knygos mintis, anot jos, yra ta, kad sveikatai nereikia revoliucijos – svarbiausia išgirsti, ką sako kūnas.