Tyliai prasidedantis storosios žarnos vėžys: simptomai gali pasirodyti tik ligai pažengus

Storosios žarnos vėžys Lietuvoje kasmet nustatomas 1 500–1 700 žmonių. Kauno klinikose pacientams siūlomos įvairios šios ligos nustatymo ir gydymo galimybės – nuo prevencinės programos bei endoskopinių tyrimų iki minimaliai invazinių, atvirų ir robotinių operacijų, taip pat individualiai parenkamo sisteminio gydymo.

Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad anksti nustačius ligą atsiveria daugiau galimybių ją sėkmingai gydyti.

Apie storosios žarnos vėžį gali signalizuoti nepaaiškinamas kūno svorio mažėjimas, kraujas tuštinantis, mažakraujystė, pilvo skausmas ar pūtimas, ilgai trunkantis viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir nuolatinis nuovargis. Tačiau pradinėse ligos stadijose jokių požymių gali ir nebūti. Dėl šios priežasties itin svarbi ankstyvo nustatymo priemonė yra storosios žarnos vėžio prevencinė programa.

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovas doc. Dalius Petrauskas nurodo, kad ankstesnė diagnozė leidžia pasiūlyti pacientui daugiau gydymo variantų ir gali lemti geresnę prognozę.

Prevencinė programa skirta 50–74 metų gyventojams

Storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti 50–74 metų vyrai ir moterys. Norint pasitikrinti, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis paskiria pirmąjį programos tyrimą – imunocheminį slapto kraujo išmatose testą (iFOBT).

Atliekant šį nesudėtingą tyrimą ieškoma plika akimi nematomų kraujo pėdsakų išmatose. Jie gali būti ankstyvas storosios žarnos vėžio arba ikivėžinių pakitimų ženklas.

Doc. D. Petrauskas atkreipia dėmesį, kad teigiamas iFOBT atsakymas savaime nereiškia vėžio diagnozės. Tokiu atveju pacientas siunčiamas kolonoskopijai, per kurią įvertinama storoji žarna. Radus polipų ar kitų pakitimų, jie gali būti pašalinami arba paimamas audinio mėginys tyrimui.

Kauno klinikose kolonoskopija paprastai atliekama taikant bendrinę intraveninę nejautrą. Procedūros metu pacientas miega, o jo būklę nuolat prižiūri anesteziologų komanda. Jos metu taip pat galima pašalinti aptiktus polipus ar kitus pakitimus arba paimti mėginį ištyrimui.

Siekiant sutrumpinti diagnostinių tyrimų laukimo laiką, Kauno klinikose įrengti papildomi endoskopijų kabinetai ir pailgintas jų darbo laikas. Pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, planinė kolonoskopija šiuo metu dažniausiai atliekama per 2–3 savaites.

Gydymas parenkamas pagal ligos eigą

Nustačius storosios žarnos vėžį, Kauno klinikose gali būti skiriamas chirurginis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija, imunoterapija, taikinių bei biologinė terapija. Jei reikia, taikomos ir minimaliai invazinės abliacijos, kuriomis sunaikinamas navikinis audinys.

Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė prof. Rasa Jančiauskienė teigia, kad gydymo planą lemia ligos išplitimas, biologinės naviko savybės ir paciento sveikatos būklė. Kai kuriais atvejais gydymas pradedamas dar prieš operaciją.

Priešoperacinis gydymas gali sumažinti naviką ir palengvinti vėlesnę operaciją. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti derinama chemoterapija, imunoterapija, spindulinė terapija ir chirurginis gydymas.

Pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi ir storosios žarnos vėžio chirurginio gydymo galimybės. Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Abdominalinės chirurgijos gydytojas koloproktologas doc. Paulius Lizdenis pažymi, kad daugeliui pacientų operacijos dabar atliekamos minimaliai invaziniu laparoskopiniu būdu. Sudėtingais tiesiosios žarnos vėžio atvejais pasitelkiama robotinė chirurgija.

Pasak gydytojo, tokios operacijos pacientui sukelia mažesnę traumą, todėl sveikimas būna greitesnis, o gydymas ligoninėje trunka trumpiau. Po operacijos namo pacientas gali būti išleidžiamas po 3–5 parų, o į darbą grįžti po 3–6 savaičių.

Doc. P. Lizdenis taip pat nurodo, kad pacientai dažnai nerimauja dėl galimos stomos po operacijos. Vis dėlto jos reikia ne kiekvienu atveju: poreikį lemia naviko vieta, operacijos pobūdis, žarnyno būklė ir kitos aplinkybės. Kai kada stoma būna laikina.

Gydymo pasirinkimų daugėja ir tuomet, kai liga jau išplitusi. IV stadijos storosios žarnos vėžys ne visuomet reiškia, kad chirurginis gydymas nebegalimas. Kai ligos išplitimas ribotas, kai kuriems pacientams galima operuoti pirminį naviką ir pašalinti metastazes. Tokiais atvejais operacija gali būti derinama su sistemine terapija – chemoterapija, taikinių terapija arba imunoterapija.

Kauno klinikose gydymo taktika aptariama daugiadalykėje specialistų komandoje. Joje dirba chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, radiologai, patologai, gastroenterologai, branduolinės medicinos gydytojai ir, prireikus, kitų sričių specialistai. Kasmet Kauno klinikose gydoma apie 1300–1500 storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų.

Specialistai pabrėžia, kad nors diagnostikos ir gydymo galimybės gerėja, svarbiausia išlieka galimybė pasitikrinti dar neatsiradus simptomams – dalyvauti prevencinėje programoje ir ligą aptikti kuo anksčiau.