Ugniagesiai pasibeldė į duris: kada jų neįleisti galima, o kada gresia bauda

Ugniagesiams apsilankius prie gyventojų durų ir pasiteiravus apie namuose įrengtą dūmų detektorių, žmonėms gali kilti klausimas – ar pareigūnus būtina įsileisti į būstą.

Dūmų detektoriai Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose yra privalomi nuo 2018 metų gegužės. Vis dėlto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, veikiančius detektorius turi maždaug 60 proc. gyventojų.

Dėl šios priežasties ugniagesiai rengia prevencinius apsilankymus: lanko žmonių namus, konsultuoja gaisrinės saugos klausimais ir primena, kodėl svarbu turėti dūmų detektorių.

Per prevencinį apsilankymą durų atverti nereikia

PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Prevencijos organizavimo skyriaus viršininkė Aurelija Maslauskienė pabrėžia, kad prevencinis apsilankymas nėra tas pats, kas oficialus būsto gaisrinės saugos patikrinimas.

Jos teigimu, per tokius švietėjiškus apsilankymus gyventojai neprivalo pareigūnų įsileisti į namus. Šių veiksmų paskirtis – suteikti žinių apie gaisrinę saugą, konsultuoti apie galimas nelaimių pasekmes ir paaiškinti, kaip jų išvengti.

Jei gyventojas nenori pareigūnų įleisti, toks pasirinkimas turi būti gerbiamas. Gaisrinės saugos temas galima aptarti prie durų arba susiderinti kitą vizito laiką.

Prevencinių akcijų dalyviai nesiekia į būstą patekti be savininko sutikimo. Vien tai, kad žmogus neatidaro durų, savaime nereiškia, jog jo namuose nėra privalomo dūmų detektoriaus.

Įeiti be sutikimo gali leisti tik teismas

I. Andriuškevičienės advokato kontoros advokato padėjėja ir teisinių paslaugų platformos „Temidy.lt“ įkūrėja Gabrielė Sutkutė-Kirkliauskė nurodo, kad gyvenamosiose patalpose dūmų detektoriaus buvimas gali būti tikrinamas savininkui sutikus. Nesant sutikimo, tam reikalingas teismo sprendimas.

Teisininkė pažymi, kad pats atsisakymas įsileisti pareigūnus pagal šią normą nelaikomas pažeidimu. Išimtis gali būti tik Konstitucijoje numatyti ypatingi atvejai.

A. Maslauskienė aiškina, kad kitų priemonių gali būti imamasi gavus pagrįstos informacijos apie konkrečius gaisrinės saugos pažeidimus, keliančius pavojų žmonėms ar turtui. Jeigu būsto savininkas ar naudotojas tokiu atveju pareigūnų neįsileistų, būtų galima kreiptis į teismą. Teismui priėmus sprendimą, pareigūnai galėtų patekti į būstą ir be gyventojo leidimo.

Kita tvarka taikoma kilus gaisrui ar kitai ekstremaliajai situacijai. Kai būtina apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą arba turtą, ugniagesiai gelbėtojai į patalpas gali patekti neturėdami gyventojo sutikimo.

Baudos gali siekti ir 1170 eurų

PAGD duomenimis, už trukdymą pareigūnams įgyvendinti teisėtus įgaliojimus arba teisėtų reikalavimų nevykdymą fiziniam asmeniui, įvertinus aplinkybes, gali būti skirta 80–780 eurų bauda. Pakartotinai nusižengus, bauda gali siekti nuo 720 iki 1170 eurų.

Tuo metu už neįrengtą dūmų detektorių gyventojui gali grėsti 10–70 eurų bauda. Tačiau vien dėl noro nustatyti, ar detektorius būste įrengtas, pareigūnai negali įeiti į namus be savininko sutikimo.

G. Sutkutė-Kirkliauskė atkreipia dėmesį, kad pareiga turėti dūmų detektorių dėl to nesikeičia. Valstybė gali įpareigoti jį įsirengti, tačiau be savininko sutikimo ar teismo sprendimo negali tikrinti, kaip ši pareiga vykdoma.

Vien įrengti detektorių nepakanka

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad būste privaloma turėti mažiausiai vieną dūmų detektorių. Daugiau nei vieno aukšto gyvenamuosiuose būstuose po detektorių turi būti kiekviename aukšte.

PAGD rekomenduoja detektorius montuoti miegamuosiuose, bendrose patalpose arba vietose, kur naudojama daugiau elektros prietaisų. Virtuvėse ir kitose garų kaupimosi vietose jų patariama neįrengti, nes garai gali sukelti klaidingą suveikimą.

PAGD taip pat primena, kad detektorių būtina prižiūrėti: reguliariai patikrinti jo veikimą, nuvalyti dulkes ir prireikus pakeisti maitinimo elementus.