Užšaldyti po mirties laukia ateities: už „prisikėlimą“ gali tekti mokėti dar kartą

Visame pasaulyje jau yra žmonių, kurie prieš mirtį sumokėjo didžiules sumas, kad jų kūnai būtų kriogeniškai užšaldyti. Jie tikisi, jog ateityje technologijos leis juos sugrąžinti į gyvenimą. Apie tokius atvejus rašo „The Guardian“ žurnalistė Catie McLeod.

Lipdama aukštomis kopėčiomis ir pro skysto azoto garų miglą pažvelgusi į didžiulę nerūdijančiojo plieno talpyklą, žurnalistė išvydo joje esančius tris mažesnius indus. Numeriais 005, 006 ir 007 pažymėtose talpyklose laikomi trys Petro Tsolakidėso „pacientai“ – žmonės, dar prieš mirtį sumokėję už užšaldymą, tikėdamiesi kada nors būti prikelti.

Įmonė kūnus saugo skystame azote

Vieta, kur tai vyksta, iš pirmo žvilgsnio atrodo visai įprasta: angaras stovi pramoninėje Holbruko rajono teritorijoje Naujojo Pietų Velso regione Australijoje. Greta plyti žolėtas plotas su keliais sudaužytais „Honda“ automobiliais, o kitoje gatvės pusėje veikia vietos ugniagesių komanda.

2023 metais atidarytame angare įsikūrusi kriogenikos įstaiga. Šiuo metu joje yra septyni „pacientai“, laikomi galva žemyn skystame azote, kurio temperatūra siekia -196 °C. P. Tsolakidėso bendrovė „Southern Cryonics“ klientams žada galimybę pratęsti gyvenimą.

Tokia paslauga kainuoja daugiau nei 200 000 dolerių. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad šis metodas realiai neveikia, o kriogeniką vadina svajone. Jų teigimu, bandymas sugrąžinti žmogų į gyvenimą prilygtų vilčiai, kad atšildytą suglebusią braškę pavyktų vėl padaryti gyvybingą.

Kriogenikos šalininkai į tai žvelgia kitaip: jiems tai yra nuotykis ir bent maža viltis gyventi ilgiau ar net potencialiai amžinai. P. Tsolakidesas teigia, kad tam reikėtų įveikti mirtį ir išgydyti visas ligas, tik tuomet būtų galima prikelti mirusiuosius.

Jis mano, kad tikimybė jo pacientams būti atgaivintiems po 250 metų siekia maždaug 10 proc. Jo vertinimu, tai vis tiek geriau negu visiškas šansų nebuvimas.

Skaičiuojama, kad pasaulyje kriogeniškai užšaldyta yra apie 1 000 žmonių.

„Southern Cryonics“ Holbruką savo saugyklai pasirinko dėl patogios vietos tarp Sidnėjaus ir Melburno bei dėl mažos žemės drebėjimų ar potvynių tikimybės.

Ką su kūnu daro po mirties?

Kriogenikos bendrovėms būtina saugi vieta, nes klientų kūnai užšaldomi neribotam laikui. Juos numatoma laikyti iki tol, kol žmonija sukurs technologiją, galinčią juos „atgaivinti“. Tačiau sutartyse taip pat nurodoma, kad įmonei bankrutavus kūnai gali būti pašalinti.

Holbrukas buvo patogus ir dėl to, kad čia jau veikė galvijų veisimo asociacija. Miestas buvo skysto azoto, naudojamo bulių spermai ir embrionams šaldyti, pristatymo vieta.

Šiuo metu „Southern Cryonics“ turi dvi talpyklas. Vienoje saugomi pirmieji keturi P. Tsolakidėso pacientai. Pirmuoju jų 2024 metų gegužę tapo 80 metų amžiaus miręs vyras. Antrojoje talpykloje dar yra vietos vienam pacientui.

P. Tsolakidesas pastebi, kad moterys šia galimybe domisi rečiau nei vyrai. Jo nuomone, joms nepatraukli mintis ateityje nubusti be šeimos ir draugų.

Žmogui mirus, jo kūnas kuo skubiau pradedamas šaldyti, įskaitant ledo paketų dėjimą aplink galvą. Vėliau į kūną suleidžiamos antifrizą primenančios balzamavimo cheminės medžiagos. P. Tsolakideso teigimu, jos turėtų suteikti kūnui stiklišką būseną ir apsaugoti nuo itin žemos temperatūros poveikio.

„Southern Cryonics“ sutartyje klientai turi pripažinti, kad bet kuris dabar žinomas kriogeninio sustabdymo būdas greičiausiai fiziškai pažeis kūną, o žala gali būti negrįžtama. Dokumente taip pat numatyta, kad už galimą atgaivinimą ateityje reikėtų mokėti papildomai, nors šio mokesčio dydis dar nenustatytas.

Mokslininkai abejoja galimybe tai įgyvendinti

Melburno universiteto ekspertė Saffron Bryant pabrėžia, kad dabartinis mokslas nepatvirtina galimybės visiškai išsaugoti visą žmogaus kūną. Vitrifikacijos būdu galima sėkmingai saugoti ląsteles, embrionus ir kraujo produktus, tačiau kol kas nėra būdo išsaugoti visas kūno dalis ar net vieną organą.

Pasak S. Bryant, šaldant visą kūną vienodu tempu jo išorė, pavyzdžiui, oda, atvėstų daug greičiau nei vidus. Būtent dėl to ji taip pat pasitelkia ištižusios braškės palyginimą.

Ekspertė priduria, kad net ir sėkmingai atšaldžius kūną neišnyktų priežastis, dėl kurios žmogus mirė. Širdies priepuolis, Alzheimerio liga ar kita mirties priežastis jau būtų įvykusi, o vien šaldymas to pakeisti negalėtų.