Valstybės maisto rezervas atveriamas pirmą kartą: pratybose bus tikrinama, kaip veikia aprūpinimas maistu

Per mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2026“ pirmąsyk bus pasitelkta dalis valstybės maisto rezervo. Kai kurių dalyvių maistui bus naudojamas aliejus, kruopos ir miltai.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Krašto apsaugos ministerijos siūlymą pratyboms skirti 12 litrų rapsų aliejaus, po 12 kilogramų ryžių bei kvietinių miltų ir 100 kilogramų grikių kruopų.

Numatyta praktiškai išbandyti valstybės aprūpinimo maistu funkcijos vykdymo, koordinavimo bei valdymo tvarką. Taip pat bus tikrinamos Žemės ūkio ministerijos valdomų maisto atsargų pateikimo procedūros ir bendradarbiavimas su šioje sistemoje dalyvaujančiais ūkio subjektais.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ prašymu produktai bus panaudoti Lazdijuose spalio 1–3 dienomis vyksiančių pratybų dalyviams maitinti. Nepanaudoti produktai jų saugotojams turi būti grąžinti iki spalio 7 dienos, o panaudotos atsargos atkurtos iki kitų metų kovo 1 dienos.

Lazdijų rajone tuo metu rengiamos Šaulių sąjungos pratybos „Tvirtas dzūkas 2026“. Jų dalyviai mokysis saugoti savivaldybei svarbius objektus, palaikyti viešąją tvarką, įrengti transporto kontrolės postus bei vykdyti gynybines operacijas. Šauliai taip pat treniruosis stebėti teritoriją, vykdyti žvalgybą, rinkti informaciją, aptikti taikinius ir evakuoti sužeistuosius.

Rezervui priskirta tik maža dalis reikalingų produktų

„Maisto bankas“ Žemės ūkio ir Krašto apsaugos ministerijų bei Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) buvo paprašęs produktų 44 karštiems patiekalams: daržovių, pieno produktų, konservų, mėsos ir kiaušinių.

Fondo vadovas Simonas Gurevičius nurodė, kad produktai organizaciją pasiekė trečiadienio rytą. Vis dėlto iš valstybės rezervo gauta tik nedidelė jų dalis, o likusiais produktais pasirūpino Žemės ūkio ministerija.

Anot S. Gurevičiaus, iš visų trijų dienų maitinimui reikalingų produktų valstybės rezervui, jo vertinimu, priklauso tik keturios kategorijos – aliejus, ryžiai, miltai ir grikiai. Šių produktų ministerija pratyboms nepirko, bet paėmė iš rezervo.

Jis teigė, kad fondas prašė ir maisto davinių, tačiau pratybų organizatoriai nematė poreikio juos naudoti. S. Gurevičius taip pat pažymėjo, kad nėra žinoma, kokie produktai laikomi valstybės rezerve, nes ši informacija yra riboto naudojimo. Esą šiuo metu aišku tik tai, kad karšto maisto gamybai produktų pakaks.

Pasak fondo vadovo, pratybose būtų buvę naudinga išmėginti ne vien produktų tiekimą karštam maistui, bet ir sausų davinių formavimą situacijoms, kai maisto neįmanoma pasišildyti. Jo teigimu, iš rezervo skirti produktai skirti gaminti, o ne žmonėms keliaujant vartoti neparuoštus ryžius ar grikius.

Žemės ūkio ministerija BNS patvirtino, kad pratyboms prašyta panaudoti tik keturis ilgo tinkamumo vartoti produktus iš valstybės rezervo. Kitų maisto produktų įsigijimą organizavo Lazdijų rajono savivaldybė.

Ministerija nurodė, kad Vyriausybei leidus naudoti konkrečias valstybės rezervo maisto atsargas, ji, kaip rezervo tvarkytoja, inicijavo ir atliko reikalingus šių produktų įsigijimo bei pristatymo veiksmus.

Anot Žemės ūkio ministerijos, ilgo galiojimo maisto atsargų rūšių rezervuose yra daugiau nei pratybose pareikštas poreikis, tačiau konkrečių produktų ir jų kiekių ji neatskleidžia, nes valstybės rezervo duomenys yra įslaptinti.

Ministro patarėjas Justas Jaskonis BNS teigė, kad NKVC ir Žemės ūkio ministerija turi sutartis su prekybos tinklais bei moka rezervavimo mokestį, kad šie savo sandėliuose laikytų reikalingus produktus ir prireikus juos pateiktų. Viena iš pratybų užduočių yra realiai patikrinti tokių rezervavimo sutarčių veikimą. Pagal sudarytas sutartis krizės metu būtų užtikrintas visas maisto rezervo poreikis.

Kai kuriais atvejais nebuvo aišku, kam tenka pareiga pasirūpinti maistu

S. Gurevičius teigė, kad per kitas nuo praėjusio penktadienio vykstančias pratybas maitinimu rūpinosi savivaldybės arba pats fondas. Tačiau kai kuriose situacijose, anot jo, nebuvo aišku, kas privalo užtikrinti produktų tiekimą.

„Maisto bankui“ iš nuosavų lėšų teko kompensuoti maisto įsigijimą. Fondo vadovo vertinimu, tai signalas, kad būtina išsiaiškinti atsakomybes, nes ne visuomet suprantama, iš kokių šaltinių ir kas turėtų nupirkti maistą.

Jis pabrėžė, kad krizės atveju maitinimo klausimas turėtų būti galutinai išspręstas. Pasak S. Gurevičiaus, nacionalinio lygmens pareigūnai atsakomybę dažnai nukreipia savivaldybėms, o savivaldybių atstovai nurodo neturintys tam biudžeto.

Praėjusią savaitę Vyriausybė taip pat pritarė, kad pratybose iš valstybės rezervo būtų naudojamos civilinės saugos priemonės ir medicinos atsargos. Tarp jų – palapinės, sulankstomos lovos, generatoriai, patalynė, lempos, skubiosios medicinos pagalbos komandų priemonių bei medikamentų rinkiniai.

BNS anksčiau skelbė, kad NKVC Planavimo biuro vedėjas Aurimas Guščius praėjusią savaitę nurodė, jog valstybės rezervas per šias pratybas bus aktyvuotas pirmą kartą.

Didžiausios kasmetinės tokio pobūdžio pratybos Lietuvoje „Vyčio skliautas 2026“ prasidėjo praėjusį penktadienį ir vyks iki spalio 3 dienos.

Valstybės rezervas pasitelkiamas ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją arba karo padėtį. Jį sudaro maisto, medicinos priemonių bei kitų materialinių išteklių atsargos ir lėšos.