Veryga kelia naują idėją medikams: karinis parengimas galėtų tapti privalomas

Europos Parlamento narys ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Aurelijus Veryga ragina svarstyti, ar visi būsimi medikai turėtų įgyti karinį parengimą. Jo manymu, tai padėtų specialistams geriau pasirengti darbui karo aplinkybėmis, o tokiai iniciatyvai būtų galima skirti dalį gynybos finansavimo.

Interviu „Žinių radijui“ politikas teigė, kad būtų galima atnaujinti karines katedras. Tokiu būdu medicinos studentai įgytų tam tikrų karinių žinių, būtų parengiami karo medikų funkcijoms ir dalyvautų pratybose, todėl jų nereikėtų atskirai šaukti tarnauti kariuomenėje.

A. Verygos vertinimu, toks specialistų rengimas stiprintų bendrą valstybės pasirengimą gynybai ir padėtų tikslingiau panaudoti šiai sričiai numatytus asignavimus.

Pasak europarlamentaro, tai taip pat yra su gynyba susijęs pasirengimas, kuriam reikia lėšų. Jis pažymėjo, kad dalį pinigų būtų galima naudoti šioms reikmėms, atsižvelgiant į tai, jog ne visas lėšas pavyksta panaudoti tiesioginiams kariuomenės įsigijimams.

Ragina stiprinti ir civilinių institucijų pasirengimą

A. Veryga mano, kad Lietuva turėtų aktyviau pasinaudoti NATO numatytais gynybos finansavimo būdais. Jie leistų lėšas skirti ne vien kariuomenės pajėgumams, bet ir platesniam valstybės atsparumui didinti.

Politikas priminė, kad NATO šalys yra susitarusios iki 2035 metų gynybai ir su ja susijusioms reikmėms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iki 1,5 proc. BVP iš šios sumos galėtų būti panaudota su gynyba ir saugumu susijusioms sritims.

Jo teigimu, ši dalis turėtų būti skiriama ne tik kariuomenės pasirengimui, bet ir vidaus reikalų sistemai, policijos bei sienos apsaugos pareigūnams, tam tikriems sveikatos sistemos poreikiams ir kai kuriems švietimo sistemos elementams.

Toks lėšų paskirstymas, anot A. Verygos, svarbus ir dėl problemų panaudojant Krašto apsaugos ministerijai (KAM) jau skirtus asignavimus. Politikas kritikavo situaciją, kai praėjus dešimčiai mėnesių panaudota tik keturiasdešimt keli procentai skirtų pinigų.

ELTA primena, kad Vyriausybė 2027 metų valstybės biudžete gynybai planuoja skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus anksčiau pateiktais duomenimis, šiemet panaudota apie 44 proc. KAM skirtų asignavimų. Toks lėšų naudojimo tempas sulaukė kai kurių politikų kritikos.

NATO sąjungininkės yra įsipareigojusios iki 2035 metų gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. BVP. Bent 3,5 proc. BVP turi būti nukreipta pagrindiniams gynybos poreikiams, o iki 1,5 proc. BVP gali būti skiriama platesnėms su gynyba ir saugumu susijusioms reikmėms.