Vėžys gali progresuoti be jokio skausmo: simptomai, kurių vyrams negalima ignoruoti

Lapkritis skirtas vyrų sveikatai ir prostatos vėžio prevencijai, todėl šiuo metu ypač svarbu atkreipti dėmesį į vieną dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Prostatos vėžys neretai ilgą laiką nesukelia jokių pojūčių, o pasireiškę negalavimai gali reikšti, kad liga jau yra pažengusi.

Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojas Rolandas Sausdravas paaiškina, į kokius požymius būtina reaguoti, kuriems vyrams verta pradėti tikrintis anksčiau ir kodėl profilaktika svarbi net tada, kai savijauta gera.

Prostatos vėžys išsivysto tuomet, kai prostatos ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, tai dažniausias vyrų onkologinis susirgimas Lietuvoje: kasmet šalyje diagnozuojama apie 2 tūkst. naujų atvejų, o apie 500 vyrų nuo šios ligos miršta.

Pasak R. Sausdravo, prostatos vėžys gali daug metų vystytis prostatoje nepasireikšdamas jokiais simptomais. Jie dažniausiai atsiranda navikui padidėjus tiek, kad jis ima trukdyti šlapinimuisi.

Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis, jei susilpnėja šlapimo srovė, kyla poreikis šlapintis dažniau, ypač naktimis, arba išlieka jausmas, kad šlapimo pūslė ištuštinta ne visiškai. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei nepavyksta sulaikyti šlapimo, jis susilaiko, pastebimas kraujas šlapime. Apie išplitusią ligą kartais gali įspėti ir neaiškios kilmės juosmens ar dubens skausmai. Nors šie požymiai nebūtinai rodo prostatos vėžį, jų ignoruoti nereikėtų.

Gera savijauta dar nėra sveikatos garantija

Kadangi prostatos vėžys ilgai gali nekelti jokių nusiskundimų, ypatingą reikšmę įgyja profilaktiniai tyrimai. Vienas pirmųjų tyrimų yra iš kraujo nustatomas prostatos specifinio antigeno, arba PSA, rodiklis. Jis gali padėti aptikti ligą anksti, kai gydymo pasirinkimų yra daugiau.

Vien padidėjęs PSA kiekis dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu, tačiau tai gali būti signalas atlikti išsamesnius tyrimus. Tokiais atvejais pacientas gali būti nukreiptas pas urologą, jam gali būti skiriami papildomi tyrimai, o įtarus vėžį – prostatos magnetinio rezonanso tyrimas ir biopsija.

R. Sausdravas pabrėžia, kad nuostata, esą nesant skausmo žmogus yra sveikas, nėra teisinga. Profilaktinės patikros skirtos ligai nustatyti būtent tada, kai jokių simptomų dar nėra. Gydytojo teigimu, kai kuriuos vyrus stabdo baimė dėl skausmingo tyrimo, nors pirmasis žingsnis yra paprastas kraujo tyrimas, kurį gali paskirti šeimos gydytojas.

Rizika šeimoje gali pakeisti patikros laiką

Pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą Lietuvoje PSA tyrimas nemokamai atliekamas 50–69 metų vyrams. Vyrams, kurių tėvas arba brolis sirgo prostatos vėžiu, programoje galima dalyvauti nuo 45 metų.

Dažniausiai liga nustatoma vyresniems nei 50 metų vyrams, o maždaug trys ketvirtadaliai susirgusiųjų yra vyresni nei 65 metų. Vis dėlto svarbus ne tik amžius – reikšmės turi genetiniai veiksniai ir šeimos ligų istorija.

Jeigu prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, rizika susirgti beveik padvigubėja. Jei šia liga sirgo du ar daugiau artimų giminaičių, tikimybė išauga daugiau nei penkis kartus.

Jaunesniems vyrams, neturintiems papildomų rizikos veiksnių, profilaktiniai tyrimai paprastai nėra būtini. Tačiau su gydytoju verta aptarti ankstesnę patikrą, jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų arba artimos giminaitės jauname amžiuje sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu. Tai gali būti susiję su BRCA geno mutacija. Tyrimų poreikis gali išlikti ir sulaukus amžiaus, kai prevencinė programa nebetaikoma, ypač jeigu ankstesni PSA rodikliai buvo ribiniai arba didėjo.

Įtakos gali turėti ir gyvenimo būdas: yra duomenų, jog nutukimas gali būti susijęs su agresyvesne ligos forma. Vis dėlto net sveikai gyvenantis vyras nėra visiškai apsaugotas nuo prostatos vėžio, todėl gera savijauta ir sveiki įpročiai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti profilaktinės patikros.

Anksti aptikus ligą galima parinkti tinkamiausią gydymo taktiką – nuo aktyvaus stebėjimo iki radioterapijos, hormonų terapijos ar operacijos. Kuo anksčiau diagnozuojamas prostatos vėžys, tuo daugiau galimybių jį sėkmingai kontroliuoti arba gydyti. Ankstyvos stadijos ligos atveju penkerių metų išgyvenamumas siekia iki 98 proc.