Vido Mačiulio atsisveikinimas su Henriku Vaitiekūnu: neįgyvendinta 1978-ųjų idėja ir pažadas susitikti dangaus žydrynėje

Ketvirtadienį, spalio 15-ąją, Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje palaidotas žurnalistas, redaktorius ir televizijos laidų vedėjas Henrikas Vaitiekūnas. Į paskutinį atsisveikinimą su juo susirinko artimieji, bičiuliai ir kolegos.

Profesinis kelias vedė per keturis miestus

Vidas Mačiulis atsisveikinimo žinutėje apžvelgė ilgametę H. Vaitiekūno veiklą. Anot jo, žurnalistas gimė Panevėžyje, augo Klaipėdoje, profesinę brandą pasiekė Vilniuje, o savo gabumus ypač ryškiai atskleidė Kaune.

V. Mačiulis prisiminė, kad po slogios 1991 metų sausio 13-osios nakties H. Vaitiekūnas buvo vienas pirmųjų, atvykusių į Kauną – miestą prie Nemuno ir Neries.

Jo teigimu, H. Vaitiekūnas ketverius metus vadovavo LTV Kauno programoms ir subūrė labai vieningą bei darbščią komandą. V. Mačiulis pabrėžė, kad kolega gebėdavo į kasdienius dalykus pažvelgti su humoru ir sarkazmu, tačiau neįžeisdamas kitų. Tokias jo laidas kaip „Laisvės alėja“ ir „Mažesni už mus“ jis įvardijo išskirtiniais televizijos reiškiniais.

Žurnalistams tapo mokytoju

V. Mačiulis neslėpė, kad iš H. Vaitiekūno mokėsi daugybė žurnalistų. Jis išskyrė kolegos gebėjimą užduoti netikėtų klausimų, įžvelgti tai, ko nepastebi kiti, bei žiniasklaidoje kurti gerą nuotaiką.

Taip pat jis prisiminė 1978 metais gimusią, bet taip ir neįgyvendintą abiejų žurnalistų sumanymą. Tuomet jie ketino parengti neįprastą reportažą keliaudami traukiniu iš skirtingų miestų ir susitikdami pusiaukelėje – Kaišiadoryse.

Atsisveikindamas V. Mačiulis išreiškė viltį, kad jų nemirtingos dvasios dar susitiks dangaus žydrynėje ir pratęs nuoširdų bendravimą. Jis taip pat pareiškė gilią užuojautą velionio žmonai Marytei, dukrai Ievai ir visiems artimiesiems.

Henrikas Vaitiekūnas (1949–2026) per savo karjerą dirbo „Valstiečių laikraštyje“, „Vakarinių naujienų“ redakcijose, ilgą laiką buvo Lietuvos televizijos „Panoramos“ reporteris. Jis sukūrė maždaug 15 autorinių laidų, vėliau rašė straipsnius ir išleido populiarią knygą „Felčerio užrašai“.

Žurnalistas buvo apdovanotas Kauno miesto įvertinimais ir Petro Babicko premija. Jį į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse palydėjo gausus būrys kolegų ir gerbėjų.