Vienas bokalas mažiau: Latvijos premjeras siūlo taip gelbėti Ukrainos gyvybes

Kiekvienas europietis per metus galėtų atsisakyti vieno bokalo alaus, o sutaupytus pinigus skirti Ukrainos paramai, pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs, praneša delfi.lv.

Tokią poziciją jis išsakė prieš ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį Europos lyderių susitikimą.

Siūlo mažiau rūpintis patogumu

A. Kulbergs pabrėžė, kad Ukrainos rėmimas turi būti tęsiamas, o Rusijai taikomos sankcijos – stiprinamos ir efektyviau koordinuojamos.

Latvijos premjero teigimu, europiečiai turėtų mažiau koncentruotis į savo patogumą ir suprasti, kad pagalba Ukrainai reikalauja išlaidų. Jis siūlė per metus atsisakyti vieno alaus bokalo, o tam neišleistus pinigus nukreipti Ukrainai.

Pasak jo, Europa gali sau leisti išgerti mažiau, tačiau Ukrainai šių lėšų reikia jau dabar. Vienas alus europiečiui esą tėra išlaida, o Ukrainai tai gali reikšti gyvybės kainą, todėl mažesnis vartojimas galėtų padėti išgelbėti gyvybes.

Latvija sieks dar 7 mlrd. eurų rytiniam flangui

Atvykęs į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje A. Kulbergs žurnalistams sakė, kad Latvija per derybas dėl Europos Sąjungos (ES) daugiamečio biudžeto ir toliau reikalaus papildomų 7 mlrd. eurų Bendrijos rytiniam flangui stiprinti.

Premjeras pabrėžė, kad Europa negali ilgai tik skolintomis lėšomis užtikrinti Latvijos sienos, kuri kartu yra ir išorės ES siena, saugumo.

Jo vertinimu, toks prašymas yra realistiškas, nes silpna Latvijos siena reikštų ir silpną Europą.

Anksčiau parlamento komisijoje A. Kulbergs aiškino, kad papildomo finansavimo poreikis grindžiamas Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės poveikiu ES rytinio flango valstybių ekonomikoms.

Jis rėmėsi Europos Komisijos (EK) duomenimis, pagal kuriuos prie rytinės ES išorės sienos esančiose šalyse narėse dėl geopolitinės grėsmės infliacija buvo 3,7 procentinio punkto didesnė nei ES vidurkis. Tuo metu vidutinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2022–2023 m. buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis nei prognozuota visai ES.

A. Kulbergo skaičiavimu, per septynerius metus Latvijos ekonomika dėl šio poveikio prarado apie 7,43 mlrd. eurų. Dėl to šalis derybose prašo maždaug 7 mlrd. eurų papildomų lėšų, o visos ES rytinio flango šalys iš viso siekia 54 mlrd. eurų.

Latvijos poziciją, pasak premjero, palaiko Lietuva ir Estija, o paramą taip pat išreiškė Suomija, Lenkija bei Rumunija.

Baltijos valstybių iniciatyva Europos Vadovų Tarybos išvadose jau įrašyta nuostata dėl išskirtinės rytinio flango padėties.

Papildomos lėšos, A. Kulbergo teigimu, leistų Latvijai padengti svarbiausius poreikius, įskaitant finansavimą žemės ūkiui ir kariniu požiūriu strategiškai reikšmingam projektui „Rail Baltica“.

Vis dėlto jis pripažino, kad pasiekti susitarimą dėl būsimo ES daugiamečio biudžeto bus sudėtinga. Šiuo metu siūlomas jo dydis nėra priimtinas kelioms šalims, kurios moka įmokas į ES biudžetą.

Bendro susitarimo tikimasi šių metų gruodį, o kitas derybų etapas numatytas spalį.

EK yra pasiūliusi maždaug 1,76 trln. eurų 2028–2034 m. biudžetą, apskaičiuotą 2025 m. kainomis ir įvertinus infliaciją.

Šiai daugiamete finansine programa oficialiai vadinamai biudžeto sistemai būtinas visų 27 ES valstybių narių pritarimas.

Dabartinį EK pasiūlymą nepriimtinu laiko grupė fiskalinio taupymo politikos besilaikančių šalių, dažnai vadinamų taupiosiomis ES narėmis.