Vyriausybė pristabdė taupymo planus: ginčas dėl pensijų indeksavimo persikelia į kitą savaitę

Vyriausybė kitai savaitei atidėjo svarstymą dėl Finansų ministerijos siūlomų priemonių riboti valdžios sektoriaus išlaidų augimą. Klausimų sukėlė ir planas peržiūrėti įstatymuose numatytus pensijų indeksavimo tempus.

Trečiadienio posėdyje atidėti šį klausimą pasiūlė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, dėl siūlomų sprendimų kilo neaiškumų, kuriuos prieš grįžtant prie svarstymo reikia patikslinti.

Finansų ministerija siūlo įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) iki kitų metų kovo parengti planą, kaip ateityje būtų nustatomas įstatymuose įtvirtintas pensijų indeksavimo dydis, kartu užtikrinant fiskalinę drausmę.

SADM šią idėją vertina kritiškai. Trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime ir posėdyje ministerijos atstovai, turėję pavaduoti sergančią ministrę Ingą Ruginienę, nedalyvavo.

Ministerijos duomenimis, praėjusiais metais skurdo riziką Lietuvoje patyrė 22,6 proc. gyventojų. Tai buvo didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje, kur vidurkis siekė 16,3 proc.

Tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų skurdo rizika Lietuvoje sudarė 39,2 proc., o tarp senatvės pensininkų – 43,3 proc. Vidutinė senatvės pensija 2024 metais siekė 85,4 proc. skurdo rizikos ribos.

I. Dobrovolskas pabrėžė, kad tokiomis sąlygomis pensijų indeksavimo ribojimas būtų ypač neatsakingas. Jo teigimu, indeksavimas nėra nepagrįstas išlaidų didinimas, nes jis reikalingas gyventojų perkamajai galiai išsaugoti ir prisideda prie vidaus vartojimo palaikymo.

Pagal skurdo rizikos lygį pernai antroje vietoje ES buvo Latvija, kur rodiklis siekė 22 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija su 21,2 proc., Graikija su 19,6 proc., Estija, Ispanija ir Kroatija – po 19,5 proc., Italija – 18,6 proc., Rumunija – 18,4 proc.

Popovienė siūlymus vertina ramiau

Finansų ministerijos plane numatyti ir uždaviniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

ŠMSM nuo 2029 metų būtų siūloma darbo užmokestį mokslo ir švietimo įstaigų darbuotojams diferencijuoti pagal trūkstamas sritis bei šalies finansines galimybes, o ne taikyti automatinį didinimą. Taip pat kolektyvinėje sutartyje būtų atsisakoma nuostatos, pagal kurią atlyginimų augimas siejamas su vidutinio darbo užmokesčio augimu, padidintu 5 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė Eltai teigė, kad ministerija žino apie šias iniciatyvas ir jas aptaria. Ji taip pat nurodė, kad nuolat ieškoma galimybių mažinti išlaidas.

Ministrės vertinimu, tai yra protokoliniai sprendimai ir pasiūlymai ateičiai, todėl jie neturėtų paveikti kitų metų biudžeto. Ji pažymėjo, kad finansų peržiūros poreikis buvo keliamas ir anksčiau, o siūlomus sprendimus dar reikės apsvarstyti.

SAM numatoma pavesti pateikti pasiūlymus, pagal kuriuos nuo 2028 metų sausio būtų mažiau didinamos metinės privalomojo sveikatos draudimo įmokos už valstybės draudžiamus asmenis.

Visoms ministerijoms taip pat ketinama pavesti peržiūrėti pavaldžių įstaigų veiklą ir atliekamas funkcijas. Planuojama, kad nuo 2028 metų tai leistų sutaupyti ne mažiau kaip 10 proc. valstybės biudžeto lėšų.

2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola. Tačiau Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad kitąmet deficitas bus didesnis, ir atkreipia dėmesį į su skolos augimu susijusias rizikas.

Pagal Europos Sąjungos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Siekiant padidinti biudžeto pajamas, svarstomi ir mokestiniai pokyčiai. Dėl jų trečiadienį planuoja tartis koalicijos taryba.