Septynerius metus kankinęs niežėjimas ir tinimas: Vaidatui padėjo pakeistas gydymas

63-ejų Vaidatas daugiau kaip septynerius metus gyveno su visame kūne atsirandančiais bėrimais, intensyviu niežuliu ir tinimu. Šie simptomai neleido normaliai miegoti bei apsunkino kasdienį gyvenimą. Išmėginus kelis gydymo būdus, Kauno klinikose pavyko suvaldyti vyro lėtinę spontaninę dilgėlinę – dabar jo nebekankina ryškūs bėrimai ir tinimas.

Vaidatas pasakoja, kad savijauta primindavo patekimą į dilgėles: kūnas pasidengdavo pūslėmis ir smarkiai niežėdavo. Kartais jis ryte pabusdavo ištinusiu veidu, lūpomis ar akimis, o dėl nenuspėjamos būklės negalėdavo planuoti, kaip jausis kitą dieną ir ar galės išvykti.

Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. Laura Tamašauskienė nurodo, kad lėtinė dilgėlinė nėra vien odos bėrimas. Nuolat pasikartojantis niežėjimas, tinimas ir neprognozuojami paūmėjimai gali paveikti miegą, kasdienę veiklą, darbingumą bei emocinę būseną. Nors tiksli ligos priežastis nustatoma ne visada, gydymo galimybės kiekvienam pacientui parenkamos individualiai.

Veiksmingiausias sprendimas rastas ne iškart

Iš pradžių Vaidatui buvo skiriami antros kartos antihistamininiai vaistai, tačiau pageidaujamo poveikio nepavyko pasiekti net vartojant didžiausias rekomenduojamas dozes. Vėliau Kauno klinikose jam pradėtas biologinis gydymas.

Kurį laiką vyro būklė buvo gera, tačiau bėrimai vėliau atsinaujino, todėl gydymas buvo pakeistas. Šiuo metu vartojami vaistai padeda kontroliuoti ligą, o stiprus tinimas ir bėrimai Vaidato nebevargina.

Pasak doc. L. Tamašauskienės, gydymas pasirenkamas vertinant ligos eigą ir paciento atsaką į gydymą. Kai antihistamininių vaistų nepakanka, gali būti taikomas biologinis gydymas. Jei jo poveikis taip pat nepakankamas, tam tikrais atvejais skiriamas imuninės sistemos aktyvumą slopinantis gydymas. Gydytoja pabrėžia, kad esama įvairių gydymo galimybių, todėl galima kontroliuoti ir sunkiau valdomą ligą.

Dilgėlinei būdingos netikėtai atsirandančios niežtinčios pūkšlės, tinimas arba abu šie požymiai. Bent vieną ūminės dilgėlinės epizodą per gyvenimą patiria maždaug kas penktas žmogus. Jeigu simptomai kartojasi ilgiau nei šešias savaites, liga laikoma lėtine.

Lėtinė dilgėlinė gali būti spontaninė – kai bėrimai ir tinimas kyla be aiškaus išorinio dirgiklio – arba susijusi su konkrečiais veiksniais, tokiais kaip šaltis, šiluma, spaudimas ar fizinis krūvis. Manoma, kad lėtine spontanine dilgėline serga apie 0,5–1 proc. pasaulio gyventojų.

Vaidatui nustatyta lėtinė spontaninė dilgėlinė. Jis buvo tiriamas dėl alerginių ir autoimuninių ligų bei lėtinių infekcijų, tačiau konkretaus simptomus sukeliančio veiksnio aptikti nepavyko. Doc. L. Tamašauskienė aiškina, kad taip nutinka daugeliu lėtinės spontaninės dilgėlinės atvejų: daliai pacientų svarbūs autoimuniniai mechanizmai, kai kada randamos lėtinės infekcijos ar kitos lėtinės ligos, tačiau neretai priežastis lieka neaiški. Todėl diagnostika remiasi išsamia ligos istorija, paciento būklės įvertinimu ir individualiai pasirenkamais tyrimais.

Vaidatas teigia, kad gydantis jam buvo svarbus specialistų dėmesys ir nuolatinis būklės stebėjimas. Tai, pasak jo, suteikė daugiau užtikrintumo ir leido pasitikėti paskirtu gydymu.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Doc. L. Tamašauskienė rekomenduoja gydytojo konsultacijos ieškoti tuomet, kai dilgėlinės simptomai nepraeina, nuolat kartojasi, atsiranda tinimas arba liga ima trukdyti miegui ir įprastai kasdienybei.

Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikoje įvairiomis dilgėlinės formomis sergantiems žmonėms teikiama specializuota pagalba. Čia atliekami išsamūs imunologiniai tyrimai, specialūs mėginiai konkrečių veiksnių sukeltai dilgėlinei nustatyti ir individualiai parenkamas gydymas.

Kauno klinikų specialistai taip pat dalyvauja tobulinant dilgėlinės diagnostiką ir gydymą Lietuvoje. Kauno ir Vilniaus alergologai bei klinikiniai imunologai kartu su dermatovenerologais parengė atnaujintas Lietuvos klinikinei praktikai pritaikytas ligos diagnostikos ir gydymo rekomendacijas. Netrukus turintis pasirodyti leidinys bus praktinis vadovas specialistams ir mokomoji priemonė, padėsianti geriau atpažinti ligą bei pasirinkti šiuolaikiniais mokslo įrodymais pagrįstą gydymą.

Spalio 1-ąją minima Pasaulinė dilgėlinės diena. Šiemet jos tema – „Susigrąžink kontrolę: nuo niežėjimo iki supratimo“. Ji ragina atkreipti dėmesį ne vien į matomus ligos požymius, bet ir į jos įtaką kasdieniam žmogaus gyvenimui, geresnio ligos supratimo bei individualiai pritaikyto gydymo svarbą.