NATO susitikime Lietuvos nebuvo: Kasčiūnas įvardijo, ko trūksta ryšiui su Vašingtonu

JAV Lenkijoje surengus susitikimą, į kurį pakviesta tik dalis NATO partnerių, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina situacijos nevertinti dramatiškai. Vis dėlto jis pabrėžia, kad Baltijos valstybėms būtina atrasti savo nišą ir sukurti kanalą dialogui su Vašingtonu saugumo bei gynybos klausimais.

Penktadienį Žinių radijui TS-LKD lyderis teigė, kad tai yra atskiras Bergeno formatas, kurį amerikiečiai inicijavo vasaros pradžioje. Pasak jo, oficialūs kriterijai, pagal kuriuos NATO valstybės kviečiamos į šią grupę, nėra paskelbti.

L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į JAV karo sekretoriaus pavaduotojo Elbridge’o Colby (Elbridžo Kolbio) įvardytus tris aspektus. Konservatoriaus vertinimu, šis Pentagono pareigūnas yra svarbus formuojant JAV požiūrį į NATO ateitį.

Jo teigimu, pirmasis kriterijus yra gynybos finansavimas, kurį Lietuva, anot parlamentaro, atitiktų. Kiti du susiję su šalių vystomais pajėgumais ir gynybos pramonės arsenalu – būtent pagal juos Lietuvai, L. Kasčiūno vertinimu, būtų sunkiau patekti į šią grupę.

Politikas pažymėjo, kad pakviestos valstybės šiuos kriterijus atitinka. Jo manymu, tai gali atrodyti logiška, turint omenyje JAV pastangas vis didesnę atsakomybę už NATO planavimą perkelti europiečiams.

Naujienų portalas „Politico“ ketvirtadienį pranešė, jog į Pentagono organizuojamą susitikimą dėl Aljanso nebuvo pakviestos kai kurios daug gynybai skiriančios Europos šalys, kurios yra JAV sąjungininkės.

Į Bergeno formatą nepakviestos Lietuva, Latvija, Estija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos valstybės. Šiam formatui priklauso JAV, Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija bei Nyderlandai.

L. Kasčiūno teigimu, tokie formatai yra jautrūs, nes kelia klausimų, kodėl vienos šalys kviečiamos, o kitos – ne. Anot jo, tai nėra geriausias būdas veikti, nes nepakviestoms valstybėms gali kilti abejonių, ar jos nėra nustumiamos į užribį, laikomos antrarūšėmis ar mažiau visavertėmis partnerėmis.

TS-LKD vadovas taip pat pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi aiškaus kanalo, per kurį galėtų tiesiogiai su amerikiečiais aptarti saugumą ir gynybą.

Pasak jo, tai yra iššūkis Lietuvos diplomatijai – rasti tokį kelią. L. Kasčiūnas pažymėjo, kad kai kurios valstybės, kurios galbūt nėra pačios stipriausios pagal pajėgumus, vis tiek turi prieigą prie JAV, nes yra atradusios amerikiečiams svarbias bendradarbiavimo sritis.

Kaip pavyzdį jis pateikė Suomiją, pasiūliusią savo laivų statyklas amerikiečių laivų, skirtų Arkties erdvei, statybai. Kadangi konkurencija dėl Arkties stiprėja ir JAV reikės pajėgumų šiame regione, suomiai prie to prisideda, taip stiprindami dvišalius santykius ir savo struktūrinę galią. L. Kasčiūno teigimu, Lietuva tokių nišų kol kas neturi pakankamai.