Deficito riba gali būti peržengta: ekspertai įspėja, kas laukia Lietuvos skolos

Laidoje apie galimą biudžeto deficito didėjimą, gynybos finansavimą ir valstybės skolos perspektyvas diskutavo Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė demokratė Jekaterina Rojaka, Seimo konservatorė ir buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Kauno technologijos universiteto profesorius Rytis Krušinskas.

Gynybai reikalingos lėšos neatleidžia nuo finansinės atsakomybės

J. Rojaka teigė, kad iš anksto nenumatyto papildomo finansavimo gynybai poreikio atmesti negalima. Vis dėlto, jos vertinimu, tokiems sprendimams būtina ruoštis ir aiškiai įvertinti bendrą padėtį.

Ji priminė, kad kitąmet Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai ir kalbės apie Europos saugumą, atsparumą bei konkurencingumą. Dėl to, anot politikės, valstybė turi skaidriai paaiškinti, kiek ir kokiems tikslams skolinasi bei kaip ketina valdyti augančią skolą.

Pasak J. Rojakos, net jeigu Europos Komisija leistų taikyti išlygą ar pateisintų didesnį deficitą, tai nebūtų neribotas leidimas didinti bet kokias išlaidas. Reikėtų konkrečiai pagrįsti, kokia deficito dalis susijusi su gynyba, o kiek lemia kiti įsipareigojimai, įskaitant pensijas, išmokas, viešojo sektoriaus atlyginimų augimą ar kitus politinius sprendimus.

Ji taip pat pabrėžė, kad Europos Komisija gali pritarti didesniam deficitui, tačiau ji neprisiims pareigos padengti Lietuvos skolos ateityje. Politikės teigimu, vienas papildomas deficito procentinis punktas kitais metais reikštų beveik milijardą eurų, todėl esminis klausimas – iš kokių šaltinių vėliau bus generuojamos pajamos.

J. Rojaka atkreipė dėmesį, kad reikšminga gynybos išlaidų dalis tenka importui, todėl ne kiekvienas šiai sričiai išleistas euras stiprina Lietuvos ekonomiką. Jei ryšys tarp investicijų į gynybą ir šalies ekonomikos augimo būtų tiesioginis, būtų galima tikėtis stipresnės ateities ekonomikos, tačiau taip yra ne visada.

Anot jos, saugumas privalo būti užtikrintas, bet kartu būtina reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir išlaikyti atsakomybę už viešuosius finansus. Pirmininkaudama Europos Sąjungai Lietuva turėtų parodyti, kad geba suderinti abu šiuos tikslus.

Kalbėdama apie galimybę peržengti 3 proc. deficito ribą, J. Rojaka sakė neturinti konkretaus scenarijaus ir skaičių, todėl nevertintų tokio sprendimo neatsargiai. Ji pabrėžė, kad išlygos galėtų būti taikomos tik gynybos biudžetui, tačiau šiuo metu ji neturi duomenų, leidžiančių pagrįsti net ir dabar gynybai numatytų lėšų panaudojimą.

Turimais birželio pabaigos duomenimis, gynybai buvo išmokėta apie 30 proc. šiems metams suplanuotų asignavimų. Tai, pasak politikės, nereiškia, kad likusios lėšos yra laisvos, nes sudaromos sutartys ir numatomi mokėjimų grafikai. Tačiau daryti išvadą, kad Lietuva gali ramiai leisti sau didesnį nei 3 proc. deficitą, būtų pernelyg anksti ir rizikinga.

Pažeidus taisykles grėstų ne vien sankcijos

G. Skaistė pažymėjo, kad fiskalinės drausmės pažeidimo taisyklės yra aiškios. Jeigu valstybė nesilaiko biudžeto deficito ribos, pradedamos taikyti procedūros, numatytos bendrose taisyklėse.

Jos teigimu, tai gali reikšti baudas, Europos Sąjungos paramos sustabdymą ir brangesnį skolos refinansavimą. Buvusi finansų ministrė sakė nesuprantanti dabartinio nustebimo, nes programoje numatyti brangūs pažadai, neturintys finansavimo šaltinių, buvo matomi nuo pat pradžių.

G. Skaistė priminė, kad premjero ir finansų ministro buvo intensyviai klausiama, ar bus laikomasi fiskalinės drausmės. Tuomet, pasak jos, buvo tikinama, kad taisyklių bus paisoma.

Ji pabrėžė, jog Lietuva jau dabar gynybai skiria daugiau nei 5 proc., o biudžeto deficitas neviršija 3 proc. Todėl politikė kelia klausimą, kas iš esmės pasikeitė.

Skola gali tapti našta ateities kartoms

R. Krušinskas teigė, kad pačios išlaidos nėra blogis, tačiau problema kyla tuomet, kai pinigai leidžiami neatsakingai. Jo manymu, šioje diskusijoje nuskambėjusi mintis buvo pateikta pernelyg neatsargiai, nes vien paskelbti sprendimą nepakanka – būtina išdėstyti ir visus tolesnius veiksmus.

Profesorius pripažino, kad didesnis deficitas reikštų papildomą finansinę riziką. Vis dėlto ją iš dalies mažina tai, kad iki Mastrichto kriterijaus, pagal kurį skola gali siekti 60 proc. BVP, Lietuvai dar trūksta maždaug 15 procentinių punktų.

R. Krušinsko vertinimu, per pastaruosius tris mėnesius pasikeitė ne tik metų laikas – Lietuva susidūrė ir su realia karine grėsme. Tai sustiprina argumentus dėl didesnio gynybos finansavimo ir gali lemti atlaidesnį Europos Komisijos požiūrį, tačiau skolas bet kuriuo atveju reikės grąžinti.

Jeigu skolų grąžinimas nebus planuojamas 2027–2028 metais, skolos našta tik didės ir bus perkeliama į vėlesnius metus – ateities kartoms bei tiems, kuriems teks spręsti naujus iššūkius. Profesorius priminė, kad pensijas reikės didinti ir 2029-aisiais, 2030-aisiais bei vėliau.

Jo teigimu, sprendžiant dėl papildomų išlaidų būtina numatyti ir veiksmingą lėšų panaudojimą. Kalbant apie dvigubos paskirties investicijas, pinigai galėtų būti skiriami tiek karinėms, tiek kitoms reikmėms. Tačiau R. Krušinskas pasigenda aiškumo, kad šios lėšos būtų panaudojamos Lietuvos ekonomikai skatinti ir šalies pramonei įdarbinti, taip prisidedant prie galimybės ateityje grąžinti skolas.