Lietuvai artėja neramus laikotarpis: ekonomistas įvardijo didžiausias grėsmes ir palūkanų scenarijų

Artimiausi mėnesiai Lietuvos ekonomikai gali būti įtempti. Didžiausią nerimą kelia energijos kainos, geopolitinė įtampa ir aukštos palūkanų normos. Tačiau SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas nesiūlo skubėti prognozuoti krizės – jo vertinimu, rinkos lūkesčiai dėl tolesnio palūkanų kėlimo gali būti pernelyg griežti.

Apie galimas rizikas ekonomistas kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje.

T. Povilauskas pažymėjo, kad grėsmių netrūksta, o pirmiausia išskyrė energetiką. Nors dabar dar rugsėjis, didžiausi sunkumai šioje srityje, jo vertinimu, gali prasidėti lapkritį, gruodį ir sausį. Energijos kainos jau dabar yra aukštos, o jų viršutinė riba kol kas neaiški.

Ekonomisto teigimu, Lietuvos priešai supranta, kad energetika yra jautri sritis, todėl per ją gali būti ir toliau daromas spaudimas. Su šia rizika susiję ir palūkanų normų pokyčiai, bendra ekonomikos būklė bei geopolitinė situacija.

Kodėl keliamos palūkanos?

T. Povilauskas aiškino, kad palūkanų didinimą lemia institucinis mechanizmas. Europos Centrinis Bankas turi mandatą, o vienas esminių jo uždavinių – vidutiniu laikotarpiu užtikrinti kainų stabilumą.

Palūkanų normos keliamos siekiant sumažinti infliacinius lūkesčius. ECB negali tiesiogiai išspręsti pasiūlos problemų, pavyzdžiui, energetikos išteklių trūkumo, todėl pinigų politika tokių kliūčių nepašalina. Vis dėlto taip rinkai siunčiamas signalas, kad dabartinis infliacijos šuolis yra laikinas, o ilgainiui infliacija turėtų grįžti prie nustatyto tikslo.

Ekonomisto vertinimu, ECB šiuo metu tam tikra prasme yra priverstas imtis veiksmų. Nieko nedarymas taip pat būtų sprendimas, tačiau jis priminė, kad Švedijos centrinis bankas šiame cikle palūkanų dar nekeitė taip, kaip ECB, o JAV centrinis bankas palūkanų normas jau pakeitė.

T. Povilauskas mano, kad didesnė rizika būtų tuomet, jei palūkanų normos nebūtų keičiamos. Pagrindinis tikslas – neleisti infliacijai pernelyg įsibėgėti.

Vis dėlto, kalbėdamas apie finansų rinkų prognozes, jis pabrėžė, kad lūkesčiai dėl būsimų palūkanų didinimų gali būti per daug agresyvūs. Šiuo metu rinkos tikisi dar maždaug trijų–keturių palūkanų kėlimų. Bazinė palūkanų norma dabar siekia 2,5 proc., o prognozuojama, kad kitų metų antrąjį pusmetį ji gali pakilti iki maždaug 3,5 proc.

Tačiau T. Povilauskas svarsto, kad palūkanos gali ir nepasiekti tokio lygio. Situaciją gali pakeisti geopolitiniai pokyčiai, galimi nusileidimai ir susitarimai, ypač Artimųjų Rytų fronte.

Dėl to, ekonomisto teigimu, daryti skubias išvadas nereikėtų. Kol kas ECB, atsižvelgdamas į savo mandatą ir esamą padėtį, daro tai, ką turi daryti.