Didesnės išmokos žadamos šeimoms: kodėl ekspertai abejoja, ar tai sustabdys gimstamumo kritimą

Vyriausybė pristato naują Šeimos paketą, kuriuo siekiama finansiškai sustiprinti šeimas ir paskatinti gimstamumą. Vis dėlto ekspertai kelia klausimą, ar vien dosnesnės išmokos gali pakeisti žmonių apsisprendimą susilaukti vaikų.

Ar Šeimos paketas gali duoti rezultatą?

A. Bartkaus vertinimu, paketas esminės problemos neišspręs. Jis atkreipė dėmesį, kad per pirmus aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, gimstamumas sumažėjo 5,3 proc. Pernai suminis gimstamumo rodiklis siekė 1,04, o šiemet, jo teigimu, jis akivaizdžiai bus mažesnis nei vienetas.

Pasak A. Bartkaus, tokioje situacijoje valdžia imasi priemonių, kurias galima vadinti bandymu griebtis šiaudo. Motinystės išmokomis, jo teigimu, siekiama paveikti ekonominius motyvus. Pusantrų metų praktiškai 100 proc. neto algos kompensavimas moteriai, susilaukusiai vaiko ir išėjusiai vaiko priežiūros atostogų, gali suteikti apčiuopiamą finansinę pagalbą.

Tačiau žmonės dažniausiai daugiausia dėmesio skiria dabartiniam ir artimiausiam laikotarpiui, o tolimesnes vaiko auginimo išlaidas linkę nuvertinti. Gimus vaikui šeimos pajamos jau dalijamos ne iš dviejų, o iš trijų, tačiau žmogus gali labiau susitelkti į iš karto gaunamą didesnę paramą.

Ekspertas priminė Pietų Korėjos pavyzdį. Šioje šalyje, kurios suminis gimstamumo rodiklis yra vienas mažiausių pasaulyje arba net mažiausias, tokios priemonės jau buvo išbandytos, tačiau reikšmingo poveikio nedavė.

A. Bartkaus teigimu, tiesioginė finansinė nauda nekompensuoja to, ką žmogus gali prarasti susilaukęs dar vieno vaiko – pirmiausia kalbama apie karjeros perspektyvas, ateities planus ir savęs matymą ateityje. Todėl didelio paketo efekto jis nesitiki, nors pati pastanga, jo manymu, yra suprantama.

Pasak jo, gimstamumo mažėjimą lemia ne tik pinigai ar materialinės aplinkybės. Prie to prisideda ir darbo kultūra, orientacija į didesnį efektyvumą, našumą bei nuolatinį augimą. Ekspertas tai sieja ir su karjeros siekio stiprėjimu bei amerikietiško gyvenimo būdo modelio dominavimu prieš japonišką darbo kultūrą.

Jauni žmonės, anot A. Bartkaus, pirmiausia siekia įsitvirtinti profesinėje srityje, o tik vėliau imasi sprendimų dėl vaikų. Jo vertinimu, tai racionalus pasirinkimas esamomis aplinkybėmis. Šeimos paketo jis nevadina nei blogu, nei vertina su didelėmis iliuzijomis – tai priemonių planas, kuriame galima rasti ir tikslingesnių, ir mažiau tikslingų sprendimų.

Trumpalaikis gimstamumo šuolis nebūtinai reiškia išmokų poveikį

Kalbėdamas apie ankstesnius bandymus skatinti gimstamumą, A. Bartkus pažymėjo, kad skolos niekur nedingo – 2018 metais jos buvo perduotos Finansų ministerijai. Finansinė našta, jo teigimu, buvo perkelta kitoms gyvenimo sritims.

Tuo metu, kai išmokos buvo padidintos du kartus, nepasirūpinus dvigubai didesnėmis jų finansavimo galimybėmis, gimstamumas iš tiesų buvo padidėjęs. Vis dėlto išsamiau demografinius duomenis nagrinėjantys specialistai tokį augimą sieja ir su padidėjusiu gimdymo amžiaus moterų skaičiumi.

Dalis moterų vaikų susilaukimą buvo atidėjusios, nors apskritai nebuvo atsisakiusios tokio plano – tiesiog gimdymo amžius buvo nukeltas į vėlesnį laiką. Todėl didesnis gimdančių moterų srautas sutapo su išmokų padidinimu. A. Bartkaus teigimu, tai veikiau du lygiagrečiai įvykę reiškiniai, o ne aiškus priežastinis ryšys.

Jis taip pat pabrėžė Pietų Korėjos situaciją, kur suminis gimstamumo rodiklis yra apie 0,8. Jei rodiklis būtų lygus vienetui ir toks išliktų metai iš metų, kiekviena kita karta būtų perpus mažesnė už ankstesnę. Korėjai, kurios kaimynė yra Šiaurės Korėja, toks nuosmukis kelia itin didelį pavojų. A. Bartkaus teigimu, panašiai rimtai tai turėtų vertinti ir valstybės, turinčios tokius kaimynus kaip Baltarusija bei Rusijos Federacija, nes kyla grėsmė valstybės ir politinės nacijos išlikimui.

Ką iš tiesų lėmė 2006–2008 metų pokyčiai?

V. Deimantas sutiko, kad viena iš 2006–2008 metų gimstamumo padidėjimo priežasčių buvo gausesnė moterų grupė, kuri tam tikru laikotarpiu susilaukė daugiau vaikų. Tačiau, jo teigimu, svarbus buvo ir tuo metu vyravęs pozityvesnis nusiteikimas.

Išmokos dažniausiai gali paskatinti vaikus planuojančius žmones sprendimą priimti greičiau. Finansinė parama gali padėti tiems, kurie svarsto, ar susilaukti vaiko dabar, ar vėliau, ir paskatinti nebeatidėlioti.

Todėl, pasak V. Deimanto, veikė ir didesnės žmonių grupės veiksnys, ir finansinių paskatų sukuriamas pagreitis. Jis nemano, kad Lietuvoje tuomet buvo susiklosčiusi kokia nors išskirtinė situacija.

Panašūs atvejai fiksuojami Ispanijoje ir kitose valstybėse, įvedusiose finansines paskatas. Tačiau tokias priemones panaikinus dažnai išnyksta ir nedidelis efektas, kai žmonės vaikus susilaukia anksčiau. Ekspertas pabrėžė, kad papildomas euras, 100, 1000 ar 2000 eurų nepaskatins susilaukti vaikų tų žmonių, kurie jų apskritai nenori.

Kodėl vaikų susilaukimas atidedamas?

V. Deimanto teigimu, tikslesnius atsakymus apie Lietuvos gyventojų sprendimus turėtų pateikti kitais metais baigiamas Gimstamumo ir šeimos tyrimas. Jis turėtų suteikti reprezentatyvių, didelės imties ir kokybiškų duomenų apie reprodukcinio amžiaus visuomenės dalį.

Vis dėlto bendros tendencijos rodo, kad Lietuva šioje srityje reikšmingai neišsiskiria. Vienas svarbių veiksnių – vertybiniai pokyčiai: žmonės labiau vertina galimybę įsitvirtinti darbo rinkoje, įgyti išsilavinimą, sukaupti darbo patirties ir užsitikrinti perspektyvas.

Reikšmingas ir vėlesnis partnerysčių formavimas. Žmonės vėliau susiranda antrą pusę ir vėliau tuokiasi. Remiantis 2021 metų ir kiek ankstesniais duomenimis, Lietuvoje santuoka vis dar yra svarbi kuriant platesnę šeimą ir planuojant vaikus, todėl ją atidedant vėliau atidedamas ir vaikų susilaukimas.

Jauniems žmonėms nerimą taip pat kelia darbo santykiai bei būsto prieinamumas, nors šių priežasčių reikšmė palaipsniui mažėja. Be to, Šiaurės šalyse ir Skandinavijoje pastebima, kad apsisprendimą gali veikti ir platesni veiksniai – terorizmo grėsmė, klimato pokyčiai bei karas Europoje, vykstantis nuo 2022 metų.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.