Milijonai slysta pro valstybės rankas: kodėl Lietuva vis dar nežino tikrojo šešėlio masto

Valstybė vis dažniau kalba apie papildomas pajamas, kurias galėtų susigrąžinti mažindama šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto prieš planuojant būsimus milijonus būtina atsakyti į esminį klausimą – ar patikimai žinome, kiek ir kur jų prarandama dabar?

Tabako rinka tam yra tinkamas pavyzdys. KPMG 2025 metų Europos nelegalių cigarečių rinkos tyrimas rodo, kad nelegali rinka Lietuvoje sudarė 21,1 proc. Tuo pat metu valstybės strateginiuose dokumentuose 2026 metams numatytas 14 proc. rodiklis. Tarp šių skaičių – daugiau nei 7 procentinių punktų skirtumas.

Dar svarbiau, kad Lietuva iki šiol neturi reguliaraus, nepriklausomo ir viešai palyginamo akcizų atotrūkio vertinimo.

Rugsėjį paskelbtoje Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje apie kovą su neteisėta prekyba tabaku pabrėžiama, kad tai nėra tik Lietuvos problema. Auditoriai nurodo, jog neteisėta tabako gaminių prekyba – tiek nelegali gamyba, tiek kontrabanda – tebėra rimtas iššūkis Europos Sąjungai, neigiamai veikiantis jos finansus, visuomenės sveikatą ir saugumą. Ataskaitoje taip pat konstatuojama, kad ES vis dar neturi patikimo bendro vaizdo apie nelegalios tabako rinkos apimtį, struktūrą bei ekonominį poveikį: duomenys išskaidyti, metodikos nevienodos, o priemonių veiksmingumas ne visada vertinamas nuosekliai.

Tai ir yra pagrindinė problema – atliktų veiksmų skaičius savaime nereiškia rezultato. Galima didinti patikrinimų apimtis, diegti sistemas ar rengti daugiau operacijų, tačiau būtina žinoti sprendžiamos problemos mastą, siekiamą rezultatą ir ar pasirinktos priemonės iš tiesų veikia.

109 mln. eurų – perspėjimas apie mastą

Remiantis KPMG 2025 metų Europos nelegalių cigarečių rinkos tyrimu, pernai Lietuvoje suvartota apie 2,55 mlrd. cigarečių. Maždaug 540 mln. jų buvo nelegalios. Nelegalios rinkos dalis per metus išaugo nuo 19,5 proc. iki 21,1 proc. ir tapo didžiausia per visą 2021–2025 metų tyrimo laikotarpį.

Vertinama, kad, jeigu šis cigarečių kiekis būtų buvęs įsigytas legaliai Lietuvoje, valstybė galėjo surinkti apie 109 mln. eurų daugiau akcizo ir PVM. Tai yra 14 mln. eurų daugiau nei analogiškas 2024 metų įvertis.

Tačiau šių 109 mln. eurų negalima tiesiog įtraukti į kitų metų biudžetą. Skaičiavimas grindžiamas prielaida, kad visas nelegalus kiekis būtų nupirktas legaliai, nors neatsižvelgiama į vartotojų reakciją į kainų pokyčius ir vartojimo elastingumą. Be to, tyrimą užsakė gamintojai, todėl jo duomenys turėtų būti vertinami kaip rinkos vertinimas, o ne oficiali valstybės statistika.

Jeigu valstybė kalba apie lėšų ištraukimą iš šešėlio, ji turi sugebėti patikimai nustatyti, kur tos lėšos prarandamos.

Lietuva jau daug metų gana išsamiai vertina PVM atotrūkį – taikomos metodikos, naudojami Europos Komisijos skaičiavimai, galima sekti rodiklių pokyčius. Tačiau akcizų srityje tokio pat reguliaraus, nepriklausomo ir viešai palyginamo vertinimo nėra.

Todėl 109 mln. eurų suma turėtų būti laikoma signalu apie problemos apimtį. Dar svarbiau, kad valstybė neturi savarankiško ir nuolat atnaujinamo vertinimo, leidžiančio patikimai nustatyti, kiek mokesčių prarandama akcizinių prekių šešėlyje.

Tikslas nustatytas, bet ar aišku, kiek iki jo liko?

Finansų ministerijos strateginiame veiklos plane numatyta, kad nelegali tabako gaminių rinka 2026 metais turėtų siekti 14 proc., 2027 metais – 13,8 proc., o 2028 metais – 13,6 proc.

Vis dėlto 2025 metų rinkos vertinimas rodo 21,1 proc. nelegalios cigarečių rinkos dalį.

Toks skirtumas tarp nustatyto tikslo ir rinkos vertinimo dar labiau išryškina nuolatinio, nepriklausomo bei viešai palyginamo vertinimo būtinybę. Jis padėtų ne tik stebėti atotrūkį, bet ir įvertinti, ar naudojamos priemonės duoda rezultatų.

Šešėlis jau persikėlė į šalies vidų

Teigti, kad Lietuvos institucijos nesiima veiksmų, būtų netikslu. Muitinės kriminalinė tarnyba vykdo didelio masto operacijas, sulaikomos milijoninės nelegalių cigarečių siuntos, investuojama į kontrolės technologijas.

2025 metais Muitinės kriminalinės tarnybos ikiteisminiuose tyrimuose sulaikyta apie 6,9 mln. pakelių cigarečių, kurių vertė sudarė 33,2 mln. eurų. Ypač reikšminga tai, kad 70,2 proc. sulaikytų tabako gaminių aptikta šalies viduje, o ne prie Baltarusijos ar Rusijos sienos.

Šis rodiklis keičia požiūrį į tai, kur turėtų būti telkiami valstybės pajėgumai.

Šešėlio mažinimo politika negali apsiriboti pasienio kontrole arba didesniu patikrinimų skaičiumi. Vis didesnės reikšmės įgyja žaliavų, gamybos įrangos, vidaus logistikos bei pinigų srautų stebėjimas, taip pat institucijų galimybės keistis informacija.

Lenkijos rezultatas kelia svarbų klausimą

Europos Audito Rūmai išsamiau analizavo Belgiją, Ispaniją, Lenkiją ir Rumuniją. Iš šių šalių Lenkija išsiskyrė tuo, kad neteisėtą prekybą tabaku priskyrė aukšto prioriteto sritims ir buvo parengusi jai atskirą strategiją.

2025 metų rinkos vertinimu, nelegali cigarečių rinka Lenkijoje sudarė 5,3 proc., o Lietuvoje – 21,1 proc.

Vien iš šių duomenų negalima spręsti, kad skirtumą nulėmė viena strategija. Vis dėlto jis yra pakankamai didelis, kad būtų verta nuosekliai nagrinėti, ką Lenkija ir kitos geresnius rezultatus pasiekiančios valstybės daro kitaip.

Analizuojant kitų valstybių patirtį svarbu atsirinkti realiai veikiančias priemones. Tai galėtų būti specializuotos kompetencijos, efektyvesnis institucijų keitimasis informacija, kontrolės automatizavimas, platesni tyrimo įgaliojimai arba nuolatinis tarpžinybinis koordinavimas.

Pirmiausia – išmatuoti praradimus

Lietuvai šioje srityje reikėtų trijų konkrečių žingsnių.

Pirmasis – matavimas. Reikia reguliaraus ir nepriklausomo akcizų atotrūkio vertinimo, paremto aiškia bei viešai palyginama metodika.

Antrasis – rezultato vertinimas. Turėtų būti skaičiuojami ne vien patikrinimai, operacijos ar sulaikytos siuntos, bet ir nelegalios rinkos dalies pokytis bei realiai surenkamos papildomos pajamos.

Trečiasis – priemonių pritaikymas prie rinkos pokyčių. Kontrolė turi apimti ne tik pasienį, bet ir vidaus gamybą, logistiką, žaliavas, elektroninę prekybą bei finansinius srautus.

2026 metų sausį–rugpjūtį į valstybės biudžetą surinkta 1,505 mlrd. eurų akcizų – 9 proc. daugiau nei prieš metus. Tai svarbus valstybės pajamų šaltinis, tačiau nominalus jų augimas tėra viena lygties dalis. Kita dalis – užtikrinti, kad apmokestinama ekonominė veikla neišeitų už legalios rinkos ribų.

Todėl valstybei ieškant būdų gauti daugiau lėšų iš šešėlio, tabako rinka gali tapti visos sistemos išbandymu.

Ne todėl, kad 109 mln. eurų būtų galima iš karto pasiimti ir panaudoti. Esmė ta, kad šešėlio mažinimą laikant realiu papildomų valstybės pajamų šaltiniu, būtina atsakyti į tris paprastus klausimus: kiek prarandama, kodėl tai prarandama ir kurios priemonės iš tikrųjų mažina šiuos nuostolius.

Kol nėra patikimo atsakymo bent į pirmąjį klausimą, kalbos apie milijonus iš šešėlio išlieka veikiau lūkesčiu nei fiskaline strategija.

Komentaro autorė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.