Skrandžio vėžys gali slėptis po įprastais negalavimais: simptomai, kurių nereikėtų numoti ranka

Ankstyvuoju laikotarpiu skrandžio vėžys gali nesukelti ryškių požymių. Net ir pasireiškę simptomai neretai primena įprastus virškinimo sutrikimus, todėl liga kartais nustatoma jau pažengusi. Specialistai nurodo kelis ženklus, kurių užsitęsus ar kartojantis nereikėtų ignoruoti.

Skrandžio vėžys, dar vadinamas skrandžio karcinoma, gali būti sunkiai pastebimas, nes pirmieji jo požymiai dažnai būna neryškūs ir panašūs į daug dažnesnių virškinimo sistemos negalavimų simptomus.

„The Cancer News“ rašo apie penkis ankstyvuosius ligos požymius. „Swedish Cancer Institute“ gastrointestinalinės onkologijos specialistas Ronanas Hsiehas teigė, kad pirmuosius simptomus žmonės neretai priskiria apsinuodijimui maistu ar kitam nesudėtingam negalavimui. Kai kuriems pacientams pastebimi vos keli pagrindiniai ženklai, pavyzdžiui, pilvo skausmas ar juodos išmatos.

Vis dėlto šie simptomai savaime nereiškia, kad žmogus serga skrandžio vėžiu. Juos gali lemti daugybė kitų, gerokai dažnesnių priežasčių. Tačiau jei požymiai nepraeina arba vis kartojasi, vertėtų pasitarti su gydytoju.

Požymiai, galintys pasireikšti sergant skrandžio vėžiu

1. Pilvo skausmas

Vienas dažniausiai galimų simptomų yra pilvo skausmas. Jis gali būti nestiprus, nuolatinis arba juntamas viršutinėje pilvo dalyje.

Toks diskomfortas nėra būdingas vien skrandžio vėžiui – jį gali sukelti įvairūs kiti virškinimo sistemos sutrikimai. Ankstyvoje ligos stadijoje skausmas gali būti vos juntamas ir priminti nevirškinimą, todėl žmogus gali tikėtis, kad nemalonūs pojūčiai greitai išnyks. Jei skausmas tęsiasi ar kartojasi, jo nereikėtų palikti be dėmesio.

2. Mažakraujystė

Galimas požymis yra mažakraujystė, ypač geležies stokos anemija. Ji gali atsirasti dėl nepastebimo kraujavimo virškinamajame trakte, todėl žmogus gali net neįtarti, kad netenka kraujo.

Mažakraujystę gali rodyti išblyškusi oda, nuovargis ir bendras silpnumas. Vis dėlto geležies stokos anemiją lemia įvairios ligos, tad vien šis sutrikimas nereiškia vėžio. Nustačius neaiškios kilmės mažakraujystę, gydytojas gali siūlyti papildomus tyrimus.

3. Nuolatinis nuovargis

Sergant skrandžio vėžiu gali varginti ir ilgai trunkantis nuovargis. Jis gali būti susijęs su mažakraujyste, nepakankama mityba arba dėl ligos vykstančiais organizmo pokyčiais. Prie nuovargio gali prisidėti ir skausmas bei prastas miegas.

Nuovargis yra dažnas simptomas, turintis daugybę galimų priežasčių. Tačiau jei be aiškios priežasties ilgą laiką jaučiamas išsekimas, ypač kartu esant kitiems virškinimo sistemos simptomams, reikėtų aptarti tai su gydytoju.

4. Sumažėjęs apetitas

Skrandžio vėžiu sergantiems žmonėms gali sumažėti ar visiškai išnykti apetitas. Ankstyvose ligos stadijose tai nėra dažnas simptomas, todėl vien apetito sumažėjimas neturėtų iš karto kelti įtarimo dėl vėžio.

Apetitą gali paveikti stresas, infekcijos, virškinimo sutrikimai, vaistai ir daugelis kitų aplinkybių. Vis dėlto jei apetito stoka užsitęsia, mažėja svoris ar atsiranda kitų neįprastų požymių, vertėtų kreiptis į gydytoją.

5. Juodos išmatos

Juodos, deguto spalvos išmatos yra vienas požymių, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį. Jos gali signalizuoti apie kraujavimą virškinamajame trakte. Skrandžio vėžio atveju kraujavimas gali prasidėti dėl naviko pažeidimo ar išopėjimo.

Šis simptomas ypač reikšmingas, jei kartu nustatoma mažakraujystė. Tačiau juodą išmatų spalvą gali lemti ir tam tikri maisto produktai ar vaistai, todėl ji nebūtinai reiškia vėžį. Vis dėlto pastebėjus pasikartojančias neįprastai juodas ar deguto spalvos išmatas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kodėl ligą kartais sudėtinga atpažinti?

Skrandžio vėžio simptomai dažnai nėra specifiniai. Pilvo diskomfortą, nuovargį ar pakitusį apetitą žmogus gali susieti su mityba, stresu ar paprastu virškinimo sutrikimu.

R. Hsiehas taip pat pabrėžė, kad skrandį gali dirginti įvairūs veiksniai. Pasak jo, lėtinis uždegimas gali didinti vėžio riziką, o skrandžio gleivinės dirginimas labiau siejamas su aštriu maistu, alkoholiu ir rūkymu.

Rizikai gali turėti įtakos ir Helicobacter pylori infekcija, mityba, kurioje daug druskos ar rūkytų produktų, rūkymas, nutukimas, vyresnis amžius, genetika bei kai kurie aplinkos veiksniai. Tačiau rizikos veiksnių buvimas nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Vienkartinis pilvo skausmas ar trumpam sumažėjęs apetitas dažniausiai nėra priežastis iš karto įtarti onkologinę ligą. Tačiau ilgai trunkančius arba pasikartojančius simptomus turėtų įvertinti specialistas.

Nedelsiant neatidėlioti ypač svarbu tuomet, kai pasireiškia keli požymiai: nuolatinis pilvo skausmas, nepaaiškinamas nuovargis, mažakraujystė, apetito stoka, ankstyvas sotumo jausmas ar juodos išmatos.

Laiku įvertinus simptomus galima greičiau nustatyti jų priežastį ir prireikus pradėti gydymą. Svarbu nebandyti patiems nustatyti diagnozės pagal internete randamus simptomų sąrašus.