Senas Pamiškės dvaras atgimsta: Navikai gavo neįkainojamą žinią iš Lenkijos

Atgaivinti seną dvarą įmanoma, tačiau vien ryžto ir gražių idėjų tam nepakanka. Reikia žinių, kantrybės, specialistų patarimų bei finansinių išteklių. Apie tai neseniai diskutuota Pamiškės dvaro sodyboje, dar vadinamoje Paliesės dvaru (u. k. 400).

Saulėtą šeštadienį čia susitiko dvaro savininkai Giedrė ir Marius Navikai, KPD Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėja Rasuolė Kerbedienė, architektė ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Daina Vanagaitė-Garbanovienė bei architektė, kultūros paveldo ekspertė dr. Dalė Puodžiūkienė.

Specialistės apžiūrėjo dvaro sodybą

Susitikimas neapsiribojo pokalbiu prie stalo. Navikai viešnioms parodė visą sodybos teritoriją ir pastatus, supažindino su jau nuveiktais darbais bei ateities sumanymais.

Einant po dvaro teritoriją aptarta, ką būtina išsaugoti, nuo kurių darbų reikėtų pradėti tvarkybą ir kaip pamažu pritaikyti dvarą naujam gyvenimo etapui, nurodoma Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pranešime.

Pamiškės dvarą Panevėžio rajone Giedrė ir Marius įsigijo prieš keletą metų. Nuo įsigijimo pradžios šeima sodyba rūpinasi pati, o priežiūros darbams iki šiol naudoja savo lėšas. Šiemet jie pateikė paraišką finansavimui gauti, tikėdamiesi paramos tolesniems darbams.

Istoriją padėjo papildyti palikuonės archyvas

Dvaro atnaujinimas Navikams reiškia ne vien pastatų remontą. Šeimininkų siekis – išsaugoti dvaro istoriją, ja dalytis ir perduoti ją ateities kartoms.

Giedrė ir Marius aktyviai gilina žinias apie Pamiškės dvaro praeitį: kaupia istorinę medžiagą, ieško dokumentų, pasakojimų bei senų nuotraukų. Jiems rūpi ne tik sutvarkyti statinius, bet ir išsiaiškinti, kokia anksčiau buvo ši vieta, kas čia gyveno ir kaip atrodė dvaro kasdienybė.

Šią vasarą jiems pavyko susisiekti su viena Pamiškės dvaro palikuonių, gyvenančia Lenkijoje. Ji atvyko į senąjį dvarą ir perdavė išsaugotas šeimos bei dvaro fotografijas.

Šie vaizdai suteikia daugiau nei vien istorinę informaciją – jie pasakoja apie dvare gyvenusius žmones, pastatų praeitį ir anuometę aplinką, kurią šiandien galima įvertinti kitaip. Nuotraukos taps svarbia medžiaga atkuriant ir geriau pažįstant Pamiškės dvaro sodybos istoriją.

Siūloma pradėti nuo aiškaus valdymo plano

Per susitikimą aptarta dabartinė sodybos būklė, būsima jos vizija, planuojami tvarkybos ir statybos darbai.

Specialistės rekomendavo pirmiausia parengti išsamų dvaro sodybos valdymo planą. Jis padėtų nustatyti darbų prioritetus, juos vykdyti etapais ir nuosekliai, išvengiant padrikų sprendimų bei išsaugant kultūros paveldo vertingąsias savybes.

Toks planas reikalingas tam, kad dabartinė šeimos svajonė ateityje galėtų virsti konkrečiais rezultatais.

Pamiškės dvaras dabar yra tarsi tarp dviejų laikotarpių: viena vertus, čia stovi laiko paveikti pastatai, kuriems reikia profesionalios priežiūros ir investicijų, kita vertus – jauna šeima, nusiteikusi juos išsaugoti, tyrinėjanti vietos praeitį ir ieškanti kelių dvarui suteikti naują gyvenimą.

Svarbiausia šiandien – kaip padėti Giedrei ir Mariui Navikams įgyvendinti šią viziją bei užtikrinti, kad Pamiškės dvaras liktų ateities kartoms. Kultūros paveldas gyvuoja tuomet, kai juo rūpinasi žmonės. Pamiškės dvaras tokius šeimininkus jau turi, o dabar reikia galimybių jų sumanymams įgyvendinti.

Ką žinoma apie dvaro praeitį

KVR pateikiama, kad pirmieji dvaro savininkai nėra žinomi. Daugiau informacijos išlikę apie laiką, kai dvarą valdė Jasenskiai. G. Petkevičaitė-Bitė rašė, jog savininkas Vaitiekus Jasenskis dalyvavo 1863 m. sukilime.

1866 m. dvaras atiteko Konstantinui Jasenskiui. XIX a. pabaigoje dvarui priklausė 152 dešimtinės tinkamos žemės, 8 dešimtinės netinkamos žemės ir 40 dešimtinių miško. Dvaro ūkis buvo laikomas pavyzdingai tvarkomu.

1903 m. dvare veikė 3 ūkiniai kiemai, kuriuose gyveno 19 žmonių. 1923 m. čia buvo 12 ūkių ir 47 gyventojai. Nepriklausomybės metais dvarą valdė Stanislovas Jasenskis. Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą, S. Jasenskis iš dvaro pasitraukė ir Subačiaus valsčiuje dirbo kelių meistru. 1944 m. dvaras buvo nacionalizuotas.