Nausėda gina didesnį deficitą: kodėl gynyba, anot jo, neužgoš pensijų augimo

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nejaučiantis nerimo dėl to, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas gali pasiekti apie 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jo vertinimu, šis deficitas susijęs su gynybos poreikiais, tačiau kartu valstybė neatsisako ir kitų prioritetų, įskaitant pensijų didinimą.

Penktadienį paskelbtame interviu portalui „15min“ valstybės vadovas, paklaustas, ar Lietuva nepradeda pernelyg daug išlaidauti, atsakė, kad kol kas tokios grėsmės nemato.

Pasak G. Nausėdos, valdžios sektoriaus deficitas visiškai susijęs su krašto apsaugos prioritetu. Vis dėlto jam svarbu, kad dėl gynybos nebūtų paaukoti kiti tikslai, tarp jų – ir pensijų didinimas.

Nors Mastrichto kriterijus numato 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribą, prezidentas įsitikinęs, kad Lietuva Europos Komisijai galėtų pagrįsti, kodėl ši riba yra viršijama.

Preliminariai numatoma, kad kitų metų biudžeto pajamos, įskaičiuojant ES paramą, sudarys 22,04 mlrd. eurų, o išlaidos sieks 27,85 mlrd. eurų.

Prezidento teigimu, Europos Komisija lankstesniu požiūriu vertina šalis, patiriančias dideles išlaidas gynybai, ypač valstybes Rytų flange.

G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį į konservatorių ir liberalų išsakytą kritiką. Jis priminė, kad jiems vadovaujant krašto apsaugai buvo skiriama 3 proc. BVP, o dabar šis biudžetas yra 2 proc. punkto BVP didesnis. Prezidento skaičiavimu, jei dabartinė Vyriausybė gynybai būtų skyrusi tiek pat, kiek Ingridos Šimonytės Vyriausybė, planuojamas 3,8 proc. deficitas būtų siekęs 1,8 proc.

Šimonytė ir Čmilytė-Nielsen neslėpė kritikos

Buvusi premjerė, konservatorė I. Šimonytė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad planuojamas kitų metų biudžeto deficitas kelia nerimą dėl, jų vertinimu, neatsakingo valdančiųjų požiūrio į ilgalaikę valstybės finansų padėtį.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad pensijų dydis Lietuvoje artėja prie, jo žodžiais, civilizuotos Vakarų Europos lygio.

G. Nausėda teigė, kad orios pensijos nuo 2019 metų buvo vienas jo siekių. Jis sakė, kad jei 2029 metais galės konstatuoti šį tikslą pasiekęs, tai laikys vienu iš savo asmeninių darbų.

Kitų metų valstybės biudžete pensijoms didinti numatyta 715 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija nuo sausio turėtų didėti apie 10,4 proc., o pensija turint būtinąjį stažą – 10,9 proc.