Virusų sezonas jau pareikalavo gyvybių: kada Lietuvą pasieks didžiausia banga

Šių metų peršalimo ligų sezonas prasidėjo anksti – jau užregistruotos pirmosios mirtys nuo gripo ir COVID-19. Vis dėlto specialistai kol kas nemato neįprastos situacijos, nors pabrėžia, kad virusų mutacijos visuomet gali pakeisti eigą. Gydymo įstaigos tuo metu rengiasi momentui, kai sulaukus vakcinų reikės greitai paskiepyti kuo daugiau žmonių.

Šią savaitę pranešta, kad spalio 1 dieną Kauno apskrityje mirė COVID-19 sirgęs 65–69 metų amžiaus grupės vyras. Marijampolės apskrityje taip pat užregistruota mirtis nuo gripo – miręs žmogus priklausė 80–89 metų amžiaus grupei. Abu asmenys sirgo lėtinėmis ligomis ir nebuvo pasiskiepiję.

40-ąją metų savaitę dėl COVID-19 į ligonines buvo paguldyti 3 žmonės, dar 3 pacientai pateko dėl gripo. Vienas jų gydytas intensyviosios terapijos skyriuje.

Serga tiek moksleiviai, tiek suaugusieji

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad gripo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sezonas kol kas klostosi įprastai.

Pasak jos, sergamumas šiuo laikotarpiu yra mažesnis nei pernai tuo pat metu. Sezonas dar tik prasideda, o ir kitose Europos valstybėse fiksuojami pavieniai gripo bei COVID-19 atvejai. Šiomis ligomis žmonės serga visus metus, įskaitant vasarą, tačiau dabar vykdoma sustiprinta stebėsena: vertinamas hospitalizacijų ir mirčių skaičius.

Specialistė pažymėjo, kad grįžus moksleiviams į ugdymo įstaigas pirmosiomis rugsėjo savaitėmis įprastai padaugėja peršalimo ligų. Panašiai nutinka ir suaugusiesiems, po vasaros sugrįžtantiems į kolektyvus. Dažnesni kontaktai sudaro sąlygas infekcijoms plisti: vienas sergantis žmogus gali užkrėsti imlius asmenis, o šie virusą parsineša į namus.

Ankstyva mirtis nuo gripo nekelia papildomo nerimo

G. Gargasienė teigė, kad pirmosios mirties nuo gripo registravimą šiemet sunku sieti su išskirtiniu sezoniškumu. Jos vertinimu, žmonės galėjo anksčiau užsikrėsti gripu, priklausyti rizikos grupėms, sirgti lėtinėmis ligomis ir patirti komplikacijų.

NVSC atstovė atkreipė dėmesį, kad pavieniai mirties atvejai registruojami ir kitose valstybėse. Nors sezonas jau prasidėjo, kol kas jis vertinamas kaip įprastas, o požymių, dėl kurių reikėtų sunerimti, specialistai nemato.

Gripo piko laukiama po didžiųjų švenčių

Vertindama ligų plitimą Pietų pusrutulyje, G. Gargasienė sakė, kad neįprasto gripo sezono tikėtis nereikėtų. Australijoje sezonas buvo įprastas, o gripo ir COVID-19 sergamumas ten buvo mažesnis nei ankstesniais metais.

Europoje gripo sergamumo pikas, kaip įprasta, prognozuojamas sausio–vasario mėnesiais, po didžiųjų švenčių. Tačiau situacija priklausys ne tik nuo viruso cirkuliacijos, bet ir nuo žmonių elgesio bei prevencinių priemonių laikymosi padidėjus sergamumui.

Specialistė sutiko, kad svarbūs ir orai, tačiau jų poveikis labiau susijęs su žmonių elgsena. Virusams palankiau plisti uždarose ir nevėdinamose erdvėse. Esant geresniam orui žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje ir mažiau būna patalpose, o tai gali prisidėti prie organizmo atsparumo. Atšalus orams langai dažniau uždaromi, žmonės daugiau bendrauja uždarose vietose, todėl susidaro palankesnės sąlygos infekcijoms plisti.

Gripo vakcinų šiemet laukiama lapkritį

Gripo vakcinos šiemet vėluoja – jų Lietuva turėtų sulaukti lapkričio mėnesį, tačiau konkreti atvykimo data dar nėra žinoma. Su tokiu vėlavimu susiduria ir kitos Europos šalys.

Anot G. Gargasienės, papildomo laiko prireikė todėl, kad šiemet gripo vakcina buvo reikšmingai atnaujinta. Ji palygino, kad tai nėra paprastas vakcinos „paremontavimas“, o veikiau renovacija. Tikimasi, jog atnaujinta vakcina šį sezoną veiksmingiau apsaugos nuo plintančių virusų, nes tokio masto vakcinos pakeitimų seniai nebuvo.

Imunitetas iki piko turėtų susiformuoti

NVSC specialistė priminė, kad gripo pikas dažniausiai fiksuojamas tik žiemai įsibėgėjus. Žmonės skiepijasi skirtingu metu: vieni tai daro vos vakcinai pasiekus gydymo įstaigas, kiti laukia gruodžio ir skiepijasi prieš sergamumo piką.

Pasiskiepijus lapkričio pabaigoje ar gruodį, iki sausio–vasario mėnesiais įprastai fiksuojamo piko imunitetas turėtų spėti susiformuoti. Tam paprastai reikia maždaug dviejų savaičių. Vis dėlto skiepytis rekomenduojama visą sezoną, nes neįmanoma numatyti, kada žmogus gali užsikrėsti.

G. Gargasienė pabrėžė, kad imunitetui formuojantis infekcija vis tiek galima. Vakcina neapsaugo 100 proc., tačiau yra veiksminga prevencijos priemonė. Net ir pasiskiepijus svarbu laikytis kitų atsargumo priemonių, saugotis užsikrėtimo ir susirgus neplatinti infekcijos.

Pernai sergamumo augimas tuo pačiu metu prasidėjo anksčiau, tačiau tai lėmė ne vakcina, o viruso mutacija. Atsižvelgiant į viruso pokyčius, vakcina buvo pakeista taip, kad geriau atitiktų aplink cirkuliuojančius variantus ir suteiktų didesnę apsaugą.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė anksčiau tv3.lt teigė, kad pernai virusas netikėtai mutavo vasarą, jau patvirtinus vakcinų sudėtį. Dėl to registruota daugiau sunkių ligos atvejų.

Pasak mokslininkės, potencialiai pavojingesnis antigeniškai skirtingas variantas praėjusį sezoną jau cirkuliavo Europoje. Dėl to imunitetas, susidaręs nuo ankstesnių variantų, buvo mažiau veiksmingas, o vakcinų suteikta apsauga – silpnesnė. Jei virusas reikšmingai nepasikeis, situacija gali būti panaši į praėjusių metų arba atvejų gali būti mažiau, nes apsaugą suteiks jau susiformavęs imunitetas.

Poliklinikos ilgina darbo laiką ir sudaro sąrašus

Kol kas nežinoma, kokia konkrečia tvarka per trumpą laiką bus skiepijami rizikos grupių žmonės, tačiau sprendimus turės priimti pačios gydymo įstaigos.

G. Gargasienės žiniomis, dalis poliklinikų jau ilgina darbo laiką ir sudaro išankstinius pacientų sąrašus. Gavusios vakcinas jos galėtų nedelsdamos pakviesti skiepytis rizikos grupėms priklausančius žmones. Už greitą susisiekimą su savo pacientais ir jų vakcinavimą atsakingos pačios gydymo įstaigos.

Tuo metu skiepytis nuo COVID-19 kliūčių nėra. Žmonėms, turintiems rizikos veiksnių – sergantiems lėtinėmis ligomis arba vyresniems nei 65 metų, – rekomenduojama saugotis ir gripo, ir COVID-19. COVID-19 vakcina yra prieinama ir gali būti atnaujinama, todėl rizikos grupių asmenims siūloma nelaukti gripo vakcinos bei jau dabar apsvarstyti skiepą nuo COVID-19.

Nors COVID-19 sezoniškumas ir ryškesni sergamumo pakilimai nėra taip lengvai prognozuojami, ši liga daugiau žalos padaro rizikos grupėms. Tarp vyresnių nei 65 metų žmonių dažniau fiksuojamos hospitalizacijos ir mirtys. Turimi duomenys rodo, kad didesnis sergamumas dažniausiai stebimas rudenį, kartais – ir pavasarį.

Pernai Lietuvoje net buvo užregistruota daugiau mirčių nuo gripo nei nuo COVID-19. G. Gargasienė pabrėžė, kad šių virusų konkurencija išlieka, tačiau abu jie labiausiai paveikia vyresnio amžiaus žmones.

Nemokama RSV vakcina skiriama tik daliai pacientų

Žiemos metu plinta ir kiti pavojingi kvėpavimo takų virusai, tarp jų – respiracinis sincitinis virusas (RSV). Pasak NVSC specialistės, didžiausią žalą jis gali padaryti vaikams iki ketverių metų ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apsisaugojimo priemonės nuo šių infekcijų iš esmės nesiskiria.

Kai kurie pacientai gali nemokamai gauti ir RSV vakciną. Tai specifinė vakcina, skiriama tik tam tikroms rizikos grupėms – dažniausiai neišnešiotiems kūdikiams bei vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis.