Priemokos uždraustos, bet pacientai vis dar moka: kur randamos naujos spragos

Nuo gegužės sugriežtinus tvarką, pagal kurią gydymo įstaigos privalo suteikti pacientams paslaugas be papildomų priemokų, pacientų atstovai sako vis dar sulaukiantys informacijos apie prašymus susimokėti.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir verslo atstovai kol kas neskuba spręsti, ar naujoji sistema veikia taip, kaip numatyta – jų vertinimu, tam praėjo pernelyg mažai laiko.

Pacientų asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė LRT radijui teigė, kad pakeitimas pacientams yra reikalingas ir teisingas. Vis dėlto vien draudimo, anot jos, nepakanka: būtina užtikrinti savalaikes ir prieinamas paslaugas, kad neilgėtų eilės pas gydytojus ir žmonės nebūtų stumiami rinktis tik mokamų paslaugų.

Ji nurodė girdinti apie situacijas, kai žmogui privačioje gydymo įstaigoje atliekamas kraujo tyrimas, už kurį, atrodytų, nereikėtų mokėti, tačiau jam priskaičiuojama tyrimo paėmimo kaina. A. Degutytės teigimu, taip ir toliau randasi būdų apeiti draudimą.

Pasak jos, valstybė turi sukurti tinkamą kontrolės ir priežiūros sistemą, kad pacientui nereikėtų mokėti už paslaugą, kuri jau apmokama iš VLK lėšų.

Gauti penki skundai, trys jų pasitvirtino

VLK direktoriaus vyriausiasis patarėjas Gintaras Kacevičius teigė, kad nuo gegužės 1-osios, įsigaliojus naujajai tvarkai, gauti penki skundai dėl prašomų papildomų priemokų. Trimis atvejais skundai pasitvirtino, o vienas dar nagrinėjamas.

Pernai per tokį pat laikotarpį VLK buvo gavusi 15 skundų.

G. Kacevičiaus vertinimu, skundų skaičius sumažėjo tris kartus, tačiau tvirtoms išvadoms laiko dar nepakanka.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė atkreipė dėmesį, kad priemokų uždraudimas nereiškia, jog visos paslaugos privačiose gydymo įstaigose tapo nemokamos.

Anot jos, gegužę įsigaliojus pokyčiams pritrūko Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasos komunikacijos pacientams, kuri padėtų aiškiau suprasti sistemos veikimą.

I. Rizgelė aiškino, kad privačios gydymo įstaigos su VLK yra sudariusios sutartis dėl konkrečių paslaugų ir turi nustatytas kvotas, kiek Ligonių kasos apmokamų paslaugų gali suteikti.

Išnaudojus kvotą, įstaiga gali pasiūlyti tik mokamą paslaugą.

Verslo konfederacijos vadovės teigimu, privačios įstaigos yra ribojamos pagal paslaugų kiekį, be to, dėl dalies paslaugų jos apskritai neturi sutarčių. Todėl pacientui kreipusis tokia įstaiga kai kuriais atvejais gali pasiūlyti tik mokamą variantą.

Ji taip pat pabrėžė, kad reformos praktinio poveikio vertinimui dar per anksti, o įstatyme numatytas poveikio vertinimas tik po trejų metų.

Už dalį brangesnių priemonių galima mokėti skirtumą

Kaip skelbė BNS, po pokyčių pacientai ir toliau gali pasirinkti kai kurias brangesnes medicinos priemones bei sumokėti jų kainos skirtumą. Taip pat galima savo noru mokėti už komforto paslaugas, kurios nekeičia gydymo kokybės.

Seimas priemokas iš pacientų įstatymu uždraudė pernai lapkritį, tačiau numatė tam tikras Vyriausybės patvirtintas išimtis.

Vyriausybės sąraše nurodyta, kad pacientai gali padengti kainų skirtumą už intraokulinius lęšius, klausos implantus ir kai kurias artroskopinėms operacijoms naudojamas priemones.

Ši galimybė taip pat taikoma endoprotezams, įskaitant kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės ir riešo sąnarių endoprotezus, endorobotinės chirurgijos priemonių komplektams bei specializuotoms priemonėms – tinkleliams išvaržų operacijoms.

Pacientas savo pageidavimu gali mokėti ir už nemedicininio aptarnavimo, arba komforto, paslaugas. Joms priskiriamas individualios palatos ar maitinimo pasirinkimas, paciento artimųjų apgyvendinimas bei maitinimas, papildomas sveikatos duomenų ar jų kopijų pateikimas, taip pat asmeninio asistento, teikiančio nemedicininę pagalbą, paslauga.

Tačiau papildomai mokėti nereikia, kai speciali mityba būtina dėl paciento sveikatos. Nemokamai turi būti pateikta ir pirmoji medicininių duomenų bei jų kopijų versija.

Gydymo įstaigos negali kompensuojamos paslaugos kartu su komforto paslauga pateikti kaip vienintelio pasirinkimo. Jos privalo pasiūlyti ir visiškai nemokamą alternatyvą.

Jeigu pacientas renkasi mokamą komforto paslaugą, apie tai gydymo įstaigai jis turi pranešti raštu.

G. Kacevičius pabrėžė, kad pacientui visais tokiais atvejais turi būti prieinama įprasta analogiška medicinos priemonė. Įstaiga privalo raštu ir aiškiai paaiškinti skirtumus tarp kompensuojamos ir brangesnės priemonės bei nurodyti, kokią naudą suteiktų brangesnis pasirinkimas. Pacientas savo ruožtu raštu turi patvirtinti, kad atsisako kompensuojamos priemonės ir renkasi brangesnę.