Lašiša ne visada yra geriausias pasirinkimas: ką būtina patikrinti prieš dedant žuvį į krepšelį

Žuvies ir jūros gėrybių sektoriaus ekspertas Andrius Radzevičius teigia, kad parduotuvėje renkantis žuvį nereikėtų vadovautis vien kaina ar skambiais užrašais ant pakuotės. Žinių radijo laidoje „Kas lėkštėje?“, kurioje jį kalbino dietistė ir „Arimex“ ambasadorė Ugnė Radzevičienė, jis pabrėžė etiketės svarbą: joje galima rasti duomenis apie žuvies kilmę, sugavimo būdą ir vietą.

Anot A. Radzevičiaus, vien žuvies rūšies ar kainos įvertinimo nepakanka. Vartotojams jis pataria perskaityti etiketę ir išsiaiškinti, iš kur produktas atkeliavo, ar žuvis laukinė, ar užauginta ūkyje, taip pat kur bei kaip ji sugauta. Pasak eksperto, keli tokie įrašai gali suteikti daugiau informacijos nei patraukli pakuotė ar didesnė kaina.

Pirmas klausimas – laukinė ar auginta ūkyje?

Vienu svarbiausių pasirinkimo kriterijų A. Radzevičius laiko žuvies kilmę – ar ji sugauta laukinėje gamtoje, ar užauginta akvakultūros ūkyje. Pats ekspertas pirmenybę teikia laukinei žuviai.

Jo teigimu, užrašai „gaudyta kabliais“, „gaudyta tinklais“ arba „sužvejota“ rodo, kad žuvis buvo pagauta laukinėje gamtoje.

U. Radzevičienė primena, kad bendras patarimas valgyti žuvį nėra pakankamas. Svarbu įvertinti, kokia konkrečiai žuvis pasirenkama ir kaip ji buvo paruošta. Dietistė atkreipia dėmesį, kad žmogus gali rinktis rūkytą, stipriai sūdytą arba smarkiai perdirbtą žuvį su įvairiais priedais ir vis tiek manyti, jog renkasi sveikatai palankų produktą.

Etiketėje verta rasti FAO rajono numerį

A. Radzevičius taip pat siūlo paieškoti FAO žvejybos rajono numerio. Jis nurodo pasaulio regioną, kuriame žuvis sugauta.

Lietuvos vartotojams ekspertas pirmiausia rekomenduoja rinktis FAO 27 regiono – Šiaurės Rytų Atlanto – žuvį. Šis rajonas apima ir Barenco jūrą bei kitus Šiaurės Atlanto vandenis. Kaip kitą variantą jis įvardija FAO 21 regioną.

Anot eksperto, Baltijos šalių vartotojams FAO 27 galėtų būti patogus orientyras, nes tai yra Šiaurės Atlanto vandenys, įskaitant Barenco jūrą, kur šalta ir vanduo labiau nutolęs nuo miestų, pramonės, gamybos bei taršos.

Žmonėms, kurie nenori gilintis į daugelio rūšių žuvų skirtumus ir jų kilmės niuansus, A. Radzevičius pataria etiketėje ieškoti žodžio „sužvejota“, įvertinti sugavimo būdą ir nurodytą FAO žvejybos rajoną.

Didelė lašišos kaina negarantuoja geresnio pasirinkimo

Pasak A. Radzevičiaus, aukštesnė produkto kaina savaime nereiškia, kad žuvis bus geresnės kokybės. Jis siūlo atkreipti dėmesį ir į pigesnes žuvis, pavyzdžiui, silkę ar stintą.

Nors tokias žuvis kartais gali būti kiek sudėtingiau paruošti, tinkamai gaminant iš jų galima paruošti puikių patiekalų ir būti tikram, kad žuvis laukinė. Ekspertas pabrėžia, kad sveikatai palankų produktą galima įsigyti ir už palankią kainą.

U. Radzevičienė pastebi, kad daug vartotojų vis dar mano, jog lašiša yra vienas vertingiausių pasirinkimų. Žmonės ją perka norėdami investuoti į savo sveikatą, tačiau šalia esantis menkės gabalėlis kartais gali būti visai kitokia alternatyva.

Vis dėlto dietistė pabrėžia, kad būtina tikrinti kilmę, ir pati nerekomenduotų rinktis Baltijos jūroje sugautos žuvies. Jos teigimu, Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, todėl svarbu vertinti ne tik žuvies rūšį, bet ir regioną, iš kurio ji atkeliavo.

Atšaldyta žuvis nebūtinai pranašesnė už šaldytą

Pirkėjai dažnai renkasi atšaldytą žuvį manydami, kad ji yra vertingesnė už šaldytą, tačiau A. Radzevičius ragina šaldymo nebijoti. Jis aiškina, kad šaldant pakinta ląstelių struktūra, todėl atitirpusi žuvies mėsa gali būti puresnė.

Tačiau kartą atšildytos žuvies ekspertas nerekomenduoja šaldyti dar kartą.

Ne mažiau svarbios ir laikymo sąlygos. A. Radzevičiaus teigimu, žuvis yra jautrus produktas, greitai reaguojantis į sąlytį su deguonimi. Todėl šviežią žuvį parsivežus namo geriausia kuo greičiau paruošti ir suvartoti.

Net gera žuvis gali būti sugadinta priedais

U. Radzevičienė pabrėžia, kad svarbi ne tik žuvies rūšis ir kilmė, bet ir jos apdorojimas iki patenkant į lėkštę. Dietistės teigimu, gera žaliava gali būti sugadinta priedais arba apvoliojimu džiūvėsėliuose.

Ji atkreipia dėmesį, kad nusipirkus menkę produkto sudėtyje galima rasti gliukozės ir maltodekstrino, todėl rekomenduoja visuomet perskaityti sudedamųjų dalių sąrašą.

Laidos vedėja primena, kad žuvį į mitybą rekomenduojama įtraukti reguliariai – bent du kartus per savaitę, tačiau būtina atsižvelgti į individualią žmogaus situaciją.

A. Radzevičius priduria, kad kuo mažiau kokybiška žuvis papildomai apdorojama, tuo geriau atsiskleidžia jos skonis. Jis siūlo ją paragauti tiesiog su druska.

Ką iš tiesų reiškia „ekologiška“ lašiša?

Ant pakuočių vartotojų dėmesį dažnai patraukia žodis „ekologiška“, tačiau A. Radzevičius pabrėžia, kad ekologiška lašiša nebūtinai yra laukinė. Ji gali būti užauginta akvakultūros ūkyje, laikantis ekologinei gamybai keliamų reikalavimų.

Eksperto teigimu, žodis „ekologiška“ vartotojams psichologiškai atrodo patrauklus ir gali automatiškai sudaryti labai gero pasirinkimo įspūdį, tačiau į produkto informaciją reikėtų pažvelgti plačiau.

Ekspertai ragina nespręsti pagal vieną patrauklų žodį ant pakuotės. Renkantis žuvį verta išsiaiškinti, ar ji laukinė, ar auginta akvakultūroje, kur ir kokiu būdu sugauta, koks FAO žvejybos rajonas nurodytas bei kokių papildomų ingredientų naudota ją apdorojant.