20 mln. eurų parama sukėlė žemdirbių pasipiktinimą: kas gaus kompensacijas, o kas liks nuošalyje

Dalis žemdirbių organizacijų kritikuoja Žemės ūkio ministerijos sprendimą, kaip paskirstyti beveik 20 mln. eurų kompensacijų, skirtų dėl pabrangusių trąšų ir kuro. Žemės ūkio viceministrė Ligita Agota Valalytė tvirtina, kad sprendimai buvo aptarti su visomis ūkininkų organizacijomis.

Numatyta, kad išmokos bus skiriamos smulkiems ir vidutiniams ūkiams, dirbantiems ne daugiau kaip 300 hektarų žemės bei laikantiems iki 300 pieninių karvių. Žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pabrėžia, kad parama turėtų pasiekti ir smulkiuosius ūkininkus.

Viceministrė: dėl paramos kriterijų diskutuota su ūkininkais

L. A. Valalytė teigė, jog per pasitarimus dėl kompensacijų paskirstymo dalyvavo visos ūkininkus vienijančios organizacijos. Anot jos, diskusijose buvo aiškinta, kodėl kompensacijos numatytos būtent už pienines karves.

Viceministrė nurodė, kad parama nėra skiriama už visas karves, nes pieninių karvių augintojams trąšų poreikis yra tris kartus didesnis, o tai reikšmingai didina jų produkcijos savikainą.

Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Arūnas Svitojus teigia, kad šeimos ūkių padėtis kelia grėsmę. Pasak jo, ūkininkai patiria įtampą ir dėl karo, ir dėl degalų kainų, o parama tenka dviem sektoriams, todėl kai kurie stambesni ūkiai ją gali gauti kelis kartus.

Jis atkreipė dėmesį, kad kompensacijos numatytos ir už žemę, ir už pienines karves, tačiau jų negaus pievas šienaujantys bei pašarus, šieną ar šienainį ruošiantys ūkiai. A. Svitojaus vertinimu, šeimos ūkininkams gali tekti emigruoti.

Anot jo, didžiausio dėmesio reikia Aukštaitijos ir Dzūkijos ūkininkams, laikantiems daug smulkių gyvulių. A. Svitojus teigė, kad kasmet ūkininkavimą nutraukia apie 2 tūkst. tokių ūkininkų.

Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sakė, kad jų organizacija laikoma nepatogia, nes kelia klausimus ir nedalyvauja vadinamuosiuose kišeniniuose pokalbiuose.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas pabrėžė apsirūpinimo maistu reikšmę geopolitinėje situacijoje. Jo teigimu, parama turėtų padėti užtikrinti produktų, kurių šaliai labiausiai trūksta, gamybą, o ne būti nukreipta vien į sektorius, kuriuose yra didelis perteklius.

Kaip anksčiau skelbė BNS, Europos Komisija iš žemės ūkio rezervo Lietuvos ūkininkams kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų skyrė 9,788 mln. eurų ES paramos. Vyriausybė šią sumą padidino du kartus, iki beveik 20 mln. eurų.

Vidutinė kompensacija vienam ūkiui turėtų siekti apie 4 tūkst. eurų.