Trumpo ir Putino sandoris kelia nerimą: Budrys įspėja apie silpnėjančią Vakarų poziciją

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu apsunkina bendrų Europos ir Jungtinių Valstijų sprendimų dėl sankcijų Rusijai paiešką bei kiek silpnina Vakarų pozicijas.

Pirmadienį Liuksemburge, prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį, ministras žurnalistams sakė, kad šis įvykis nėra blogiausias iš tų, kuriuos teko matyti per beveik dvejus metus. Vis dėlto jis apgailestavo, nes toks sprendimas nepadeda formuoti koordinuotos Europos ir JAV sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu.

K. Budrio teigimu, tai nėra pirmas atvejis, kai Jungtinės Valstijos priima sprendimus išsamiau jų nesuderinusios su Europa. Jis pažymėjo, kad koordinuoti veiksmai yra veiksmingi, tačiau taip nutinka ne visuomet, todėl dabartinė situacija nėra visiškai nauja.

Ministras kartu pabrėžė, jog šis JAV sprendimas neturėtų pakeisti Europos Sąjungos laikysenos dėl sankcijų Rusijai. ES jau yra pritaikiusi ribojimus naftos produktų importui į Bendriją ir jų atsisakyti neketina, nes tai laikoma viena efektyvesnių priemonių riboti Rusijos karo mašiną finansuojančius srautus.

D. Trumpas pranešė apie susitarimą su V. Putinu

Kaip rašė BNS, D. Trumpas penktadienį paskelbė su V. Putinu sutaręs dėl didžiulio kiekio dyzelino tiekimo mainais į laikiną JAV sankcijų sušvelninimą. Šis susitarimas sukėlė griežtą Ukrainos, Europos Sąjungos ir kelių JAV įstatymų leidėjų reakciją.

Sekmadienį JAV prezidentas taip pat vienašališkai pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė nutraukti smūgius į viena kitos energetikos infrastruktūrą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus nurodė, kad tokia informacija jam yra naujiena, o Maskva kol kas į tai nereagavo.

K. Budrio vertinimu, JAV sprendimus gali lemti ne vien siekis užbaigti karą. Įtakos gali turėti ir vidaus politikos aplinkybės, tarp jų – aukštos energijos kainos.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad vienu didžiausių Europos iššūkių kitais metais taps Ukrainos finansavimo užtikrinimas. Nors Ukrainos infrastruktūra toliau naikinama, o gynybai reikalinga parama didėja, Europos šalių noras ją auginti mažėja.

Pasak K. Budrio, individualios dvišalės ES valstybių narių paramos Ukrainai apimtis dabar, tikėtina, yra mažiausia per visą laikotarpį nuo 2022 metų, o ši tendencija yra labai neigiama.

Jis pabrėžė, kad Lietuva ir toliau laikysis savo įsipareigojimų Ukrainai. ES numatyta finansinės pagalbos schema, anot ministro, neturėtų tapti pretekstu valstybėms mažinti dvišalę paramą.

K. Budrys teigė, kad kitų metų biudžete matomos didelės spragos, todėl bus labai sunku išlaikyti visų dėmesį šiai problemai.

Paklaustas, ar po D. Trumpo ir V. Putino susitarimo Europa gali būti užtikrinta, kad rusiškas dyzelinas nepasieks ES rinkos, ministras atsakė, jog Bendrija sieks užkirsti kelią sankcijų apėjimui.

Jo vertinimu, sandoris neturėtų reikšmingai pakeisti dyzelino kainų. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad nei kainoms, nei ES pozicijai jis neturėtų daryti didelės įtakos, o Lietuva dirbs, kad tokio poveikio nebūtų.