Ekologiškas pienas slepia daugiau nei etiketę: kas iš tikrųjų vyksta iki produkto lentynoje

Ekologiškų pieno produktų – pieno, kefyro, jogurto ar varškės – pasiūla parduotuvėse yra plati. Nuo įprastų produktų jie skiriasi ne vien naudojamu pienu: reikalavimai taikomi visai grandinei – nuo žaliavos ūkyje iki supakuoto produkto prekybos vietoje.

Vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių Baltijos šalyse „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ gamybos vadovė Dalia Norvilienė nurodo, kad ekologiškų produktų gamybai pirmiausia naudojamas sertifikuotas ekologiškas pienas. Vis dėlto vien šio reikalavimo nepakanka.

Pasak jos, gaminant ekologišką jogurtą vertinamas ne tik pienas, bet ir visos kitos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys. Būtina žinoti jų kilmę, užtikrinti atsekamumą ir gamybos metu ekologinei produkcijai skirtas žaliavas bei produktus laikyti atskirai nuo kitų. Nors pirkėjas mato tik galutinį produktą, nustatytus reikalavimus turi atitikti kiekvienas jo kelio etapas.

Kaip atskiriama ekologinė produkcija

„Kauno pienas“ ekologinius ir neekologinius produktus gamina tais pačiais technologiniais įrenginiais, tačiau skirtingu metu. Ekologiška produkcija gaminama iš anksto numatytomis atskiromis partijomis, o prieš pradedant šią gamybą įranga yra išplaunama. Žaliavos, pusgaminiai ir jau pagaminti produktai visame procese identifikuojami bei atskiriami.

D. Norvilienė tai paaiškina ekologiško jogurto gamybos pavyzdžiu. Jam skirtas pienas atkeliauja tik iš sertifikuotų ekologinių ūkių. Į gamyklą jis pristatomas atskiru pienovežiu su užrašu „Ekologiškas pienas“, o priimamas į atskirą, išplautą ir pažymėtą talpą.

Prieš ekologinę gamybą išplaunama visa įranga. Vėliau pienas pasterizuojamas, rauginamas „Eko“ kortele pažymėtoje talpoje, o paruoštas produktas fasuojamas pakavimo įranga, taip pat pažymėta „Eko“ skiriamuoju ženklu.

Tačiau pats pasterizavimo ar jogurto rauginimo procesas dėl to iš esmės nevyksta kitaip. Svarbiausi skirtumai susiję su žaliavų sertifikatais, ekologinei gamybai leidžiamais ingredientais, ekologinių ir neekologinių produktų atskyrimu bei jų atsekamumu.

Registruojama, iš kur ir kiek atvežta žaliavų, kokie ingredientai panaudoti, kokios produktų partijos pagamintos ir kam jos perduotos. Tai leidžia atsekti kiekvieną partiją bei patikrinti, kad ekologinės ir neekologinės žaliavos ar produktai gamyboje nebuvo sumaišyti.

Kasmet įmonė ekologinę gamybą prižiūrinčiai „Ekoagros“ pateikia informaciją apie pagamintų ekologiškų produktų kiekius ir jų gamybai sunaudotas žaliavas.

Šiuo metu „Kauno pienas“ gamina 11 skonių ekologiškų jogurtų, o bendras skirtingų prekinių vienetų skaičius viršija 20. Per metus jų gamybai panaudojama apie 1,5 tūkst. tonų ekologiško pieno. D. Norvilienės teigimu, ekologiškų jogurtų gamybos mastas pastaruosius penkerius metus išlieka stabilus.

Vartotojai dažniausiai renkasi natūralų BIOS jogurtą be laktozės. Iš vaisinių ir uoginių jogurtų populiariausi yra mėlynių, braškių bei persikų skonio produktai. Daugiausia jų parduodama Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o dalis produkcijos iškeliauja ir į kitas šalis.

Paklausa auga per akcijas

„Rimi Lietuva“ kokybės ekspertė Živilė Butvilaitė teigia, kad prekybos tinklo asortimente šiuo metu yra apie 50 ekologiškų pieno produktų.

Iš jų 14 priskiriami pagrindinėms pieno produktų kategorijoms: pienui, grietinei, varškei ir varškės sūriui. Dar 35 produktai patenka į desertinių pieno produktų kategoriją, kurioje daugiausia yra geriamųjų ir valgomųjų jogurtų bei varškės desertų. Pirkėjai dažniausiai renkasi ekologišką pieną ir jogurtus.

Prekybos tinklo duomenys nerodo ryškaus šių produktų pardavimų sezoniškumo – paklausa per metus išlieka gana panaši. Vis dėlto kainos veiksnys svarbus: per akcijas ekologiškų pieno produktų pardavimai pastebimai suaktyvėja.

Ką rodo žaliasis lapas

Pasirinkdamas ekologišką pieno produktą pirkėjas renkasi ir tam tikrą ūkininkavimo modelį. Ekologiniams ūkiams nustatyti reikalavimai dėl gyvūnų gerovės, laikymo sąlygų ir šėrimo.

Galvijams turi būti sudaroma galimybė ganytis, kai tai leidžia aplinkybės. Jų auginimas turi būti grindžiamas kuo didesniu ganyklų panaudojimu, o pašarai – atitikti ekologinės gamybos reikalavimus. Ekologinis ženklinimas padeda pirkėjui atpažinti produktą, pagamintą laikantis tokių sąlygų, ir savo pasirinkimu palaikyti šį ūkininkavimo būdą.

Ž. Butvilaitė pabrėžia, kad reikalavimų laikymasis tikrinamas ir prekybos etape. „Rimi Lietuva“ ekologiškus produktus perka tik iš sertifikuotų tiekėjų, tikrina sertifikatų galiojimą bei produktų ženklinimą. Taigi iki parduotuvės lentynos produktas jau būna praėjęs kelis kontrolės etapus.

Paprastiausias būdas parduotuvėje atpažinti ekologišką produktą – ant pakuotės rasti ES ekologinės gamybos logotipą, vadinamąjį žaliąjį lapą. Šalia jo nurodomas sertifikavimo įstaigos kodas ir žemės ūkio žaliavų kilmė.

Ekologiškų produktų sudėtis ir maistinė vertė, kaip ir kitų produktų, gali skirtis. Todėl Ž. Butvilaitė rekomenduoja vertinti ne tik ekologinį ženklinimą, bet ir sudėtį bei maistingumo deklaraciją, atsižvelgiant į individualius vartotojo prioritetus.

Informacija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos projektą, skirtą ekologiškiems pieno produktams populiarinti Lietuvoje.