Samanas iš vejos norite išgrėbti spalį?: šis skubotas žingsnis gali tik pabloginti padėtį

Rudenį dažnėjant lietui vejos priežiūra tampa kur kas sudėtingesnė. Žolė auga lėčiau, o drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas samanoms įsitvirtinti. Nors jas pastebėję sodininkai dažnai skuba griebtis grėblio ir išvalyti veją iki žiemos, spalį toks darbas gali turėti priešingą poveikį.

Vejos priežiūros ekspertai perspėja, kad intensyviai sutvarkyta žolė šiuo metu gali nebespėti atsigauti. Tuomet po pašalintų samanų likusios tuščios vietos gali greitai vėl tapti tinkamos joms augti. Kaip rašo mirror.co.uk, rudenį svarbiau pasirūpinti samanų atsiradimo priežastimis ir sudaryti vejai geresnes sąlygas išgyventi iki pavasario.

Kodėl spalį samanų geriau neskubėti grėbti?

„Lawnsmith“ vejos priežiūros specialistų teigimu, spalį intensyvus samanų šalinimas jau gali būti pavėluotas. Vėstant orams žolės augimas sulėtėja, todėl po tokių darbų ji gali nebeturėti pakankamai laiko atželti ir užpildyti atsiradusius tarpus.

Specialistai pažymi, kad veja gali neužauginti tiek žolės, kiek reikia jai atsigauti po samanų grėbimo, todėl ji tampa dar labiau pažeidžiama ir joje gali atsirasti daugiau samanų.

Išgrėbus samanas dažnai lieka plikų vejos plotų. Jei žolė jų nespėja užauginti, samanos šiose vietose vėl lengvai plinta. Atsigauti vejai taip pat trukdo vėsesni ir drėgni rudens orai.

Dėl šios priežasties prieš naikinant samanas reikėtų įvertinti jų kiekį, vejos būklę ir vyraujančias oro sąlygas. Rudenį verta daugiau dėmesio skirti tam, kodėl samanos vejoje ėmė augti.

Kas padeda sumažinti samanų plitimą?

Specialistai pirmiausia siūlo pagerinti sąlygas, kad žolė galėtų augti stipresnė. Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių veja apauga samanomis, yra pernelyg šlapias dirvožemis ir nepakankamas vandens nutekėjimas.

Molingame arba suspaustame dirvožemyje orui sunkiau pasiekti žolės šaknis, o vanduo ilgiau laikosi paviršiuje. Tokiomis aplinkybėmis žolė silpnėja, o samanoms atsiranda pranašumas.

Padėti gali vejos aeravimas tuščiaviduriais aeratoriaus dantimis. Dirvoje padarytos angos gerina oro patekimą ir vandens nutekėjimą. Šį darbą galima atlikti rudenį, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kiek drėgna dirva ir kokios būklės yra veja.

Didelėje vejoje, kur drenažo problemos yra rimtesnės, gali prireikti ilgalaikių sprendimų, įskaitant drenažo sistemos įrengimą.

Ilgai išliekanti rasa taip pat gali pakenkti

Rudens rytą ant žolės dažnai susidaro rasa. Tai įprastas gamtos reiškinys, tačiau prastai vėdinamoje vejoje drėgmė gali užsilaikyti ilgiau. Tokia aplinka palanki samanoms, nors pačiai vejai ji nėra naudinga.

Ekspertai nurodo, kad ilgai ant žolės laikanti drėgmė skatina samanų plitimą ir gali neigiamai veikti vejos būklę.

Norint pagerinti oro judėjimą, verta pasirūpinti, kad šalia vejos nebūtų pernelyg tankių augalų ar kitų kliūčių, neleidžiančių vėjui pasiekti žolės. Gali padėti peraugusių augalų kraštų apkarpymas. Jei po dideliais lauko baldais žolė nuolat lieka šlapia, juos taip pat reikėtų perkelti.

Svarbiausia rudenį neapsiriboti vien samanų pašalinimu. Kad jos negrįžtų, reikia gerinti žolės augimo sąlygas, pasirūpinti vandens nutekėjimu ir oro cirkuliacija. Tuomet veja turės daugiau galimybių sustiprėti ir pavasarį pasitikti sveikesnė.