Sniegas ne visada reiškia pavojų: kuriuos augalus būtina dengti, o kurių geriau neliesti

Artėjant šalčiams sodininkams kyla klausimas, kuriems augalams reikia žiemos apsaugos, o kurių dengti visai neverta. Rožės, hortenzijos ir kiti jautresni augalai dažnai uždengiami skubotai, tačiau prieš tai svarbu įvertinti jų atsparumą, vietos klimato sąlygas bei sniego dangą.

Apželdinimo ir želdynų priežiūros specialistė Rūta Šlepetienė portalui tv3.lt paaiškino, kokius augalus verta saugoti prieš žiemą, kada papildoma danga gali būti nereikalinga ir kokių klaidų derėtų išvengti.

Ne tik rožės: svarbiausia įvertinti klimato zoną

Pasak R. Šlepetienės, prieš žiemą gyventojai dažniausiai pirmiausia imasi dengti rožes, nes jos laikomos itin jautriomis. Vis dėlto dėmesio gali reikėti ir kitiems augalams, ypač tiems, kurie nėra pritaikyti augti mūsų klimato zonoje.

Specialistė pabrėžia, kad prieš sprendžiant dėl dangos reikėtų pasitikrinti, kokiai klimato zonai augalas skirtas ir ar jis pajėgus ištverti tokias žiemos sąlygas.

Augalų atsparumas gali skirtis ir Lietuvos viduje. Tai, kas be didesnių problemų peržiemoja Klaipėdoje, Vilniuje gali jaustis prasčiau, nes ten žiemos temperatūra gali nukristi žemiau.

Papildomai saugoti gali tekti rododendrus ir didžialapes hortenzijas. Rododendrai dengiami ne vien nuo šalčio – jiems pavojinga ir ankstyva pavasarinė saulė.

R. Šlepetienė aiškina, kad vasarį saulė gali būti ryški, nors naktimis laikosi didelis minusas. Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia rododendrų lapai, todėl augalus verta pridengti.

Storas sniegas gali atstoti priedangą

Vertinant, ar augalui reikia dangos, svarbi ne tik temperatūra, bet ir sniego kiekis. Specialistė atkreipia dėmesį, kad kartais augalai uždengiami be reikalo vien iš noro juos kuo geriau apsaugoti.

Praėjusią žiemą, kai sniego buvo gausu, į R. Šlepetienę kreipėsi susirūpinę klientai. Tačiau ji tuomet rekomendavo papildomai augalų nedengti.

Stora sniego danga augalui tampa natūralia antklode: ji sudaro barjerą ir neleidžia ore tvyrančiam šalčiui pasiekti bei pažeisti augalo.

Tačiau visai kitaip reikėtų elgtis per vadinamąjį sausąjį šaltį, kai temperatūra žema, bet sniego nėra. Tokiu metu jautresni augalai turėtų būti uždengti.

Jiems apsaugoti galima naudoti eglišakius, specialius prekybos centruose parduodamus maišus, augalus aprišti arba apdengti.

Specialistė išskiria ir magnolijas. Jų žiedus ankstyvą pavasarį gali smarkiai pažeisti naktinės šalnos, todėl norint juos išsaugoti medį galima apgaubti agro danga.

Per didelė priežiūra taip pat gali pakenkti

Nors noras apsaugoti sodo augalus yra suprantamas, R. Šlepetienė perspėja nepersistengti. Lietuvos klimatui įprastiems augalams papildomos apsaugos dažniausiai nereikia.

Ji yra mačiusi, kaip žmonės dengia mažus dekoratyvinius gluosnius, nors šie augalai puikiai ištveria žiemą ir dėl šalčio jiems nieko nenutinka.

Anot specialistės, ne mažiau svarbu žinoti, kada dangą pašalinti. Jei augalas po ja laikomas pernelyg ilgai, jis gali pradėti šusti ir anksčiau sprogti. Kita vertus, staiga nuimta apsauga taip pat gali augalą pažeisti ar nušaldyti.

Dėl to prieš įsigyjant augalą verta išsiaiškinti, kokiai minusinei temperatūrai jis pritaikytas. R. Šlepetienė pataria apie tai klausti medelyno specialistų, o ne vadovautis vien noru nauju augalu rūpintis kuo intensyviau.

Ji taip pat pateikia šiemet Klaipėdos rajone pastebėtą pavyzdį: kai kurių kalninių pušų apatinės dalys ir viršūnės liko žalios, tačiau jų vidurys parudavo. Pasak specialistės, tai rodo, kad šalčio banga praėjo virš sniego paviršiaus ir nušaldė atvirą augalo dalį. Šis atvejis, jos teigimu, patvirtina, kad gausus sniegas augalui naudingas, nes jis po juo lieka apsaugotas.

Kada pavasarį nuimti apsaugas?

Pavasarį augalų nereikėtų atidengti vien pagal kalendorių. R. Šlepetienė ragina stebėti dienos ir nakties temperatūrų skirtumus.

Jeigu dieną temperatūra siekia +1 laipsnį, o naktį nukrinta iki –10, augalą naktį dar reikėtų pridengti, o dieną atidengti, kad jis prie sąlygų priprastų palaipsniui.

Jei naktimis jau laikosi temperatūra arčiau nulio, pavyzdžiui, –3 ar –2 laipsniai, nuolatinė apsauga nebėra būtina. Specialistės teigimu, augalai didžiąją dalį prisitaikymo gali atlikti patys, nors jauni pavasario lapeliai kartais ir nukenčia nuo šalnų.

R. Šlepetienė pabrėžia, kad griežtos datos, kada būtina nuimti visas dangas, nėra. Vis dėlto ji dažniausiai rekomenduoja tai daryti po Velykų, kai gamta jau būna atsibudusi ir galima drąsiai sodinti, sėti veją bei atidengti augalus.