Vėžio diagnozių daugėja: ekspertė atskleidė, kodėl liga dažnai aptinkama per vėlai

Pastaruoju metu apie onkologines diagnozes viešai prabilo keli žinomi žmonės. Dizainerė Ramunė Piekautaitė paskelbė sustabdžiusi krūties vėžį, o popiežiui Leonui XVI nustatytas plaučių vėžys. Kyla klausimas, kodėl tokią diagnozę šiandien išgirsta vis daugiau žmonių – ar prastėja sveikata, ar liga tiesiog diagnozuojama tiksliau?

Apie vėžio paplitimą, jo priežastis, paveldimumą ir rizikos veiksnius tv3.lt kalbėjosi su Nacionalinio vėžio instituto moksline sekretore, pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas vykdančia dr. Živile Gudlevičiene.

Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 20 mln. atvejų

Tarptautinės vėžio tyrinėjimų agentūros (IARC) ir Amerikos vėžio draugijos (ACS) duomenimis, 2024 metais vėžys pasaulyje diagnozuotas 20,6 mln. žmonių, o nuo šios ligos mirė 9,8 mln. asmenų.

Europos Sąjungoje 2022 metais užfiksuota maždaug 2,7 mln. naujų vėžio atvejų ir apie 1,3 mln. mirčių. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18–20 tūkst. naujų diagnozių, o nuo vėžio per metus miršta maždaug 7–8 tūkst. žmonių.

Pagal sergamumą Lietuva nuo bendro pasaulio konteksto reikšmingai neišsiskiria. Vis dėlto šalyje dažniau nei kitose Europos valstybėse nustatomas jau pažengusios, 3–4 stadijos vėžys, todėl mirčių skaičius yra didesnis. Lietuva taip pat išlieka tarp šalių, turinčių aukščiausius gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio sergamumo rodiklius.

Plaučių vėžys daugelį metų yra dažniausiai pasaulyje diagnozuojama onkologinė liga. Jis sudaro apie 2,6 mln., arba 12,8 proc., visų naujų vėžio atvejų. Šia liga serga tiek vyrai, tiek moterys.

Antroje vietoje yra moterų krūties vėžys, sudarantis 11,8 proc. naujų atvejų. Toliau rikiuojasi storosios žarnos vėžys – 9,9 proc., prostatos vėžys – 7,5 proc. ir skrandžio vėžys – 4,8 proc.

Lietuvoje vyrai dažniausiai serga prostatos, plaučių bei storosios žarnos vėžiu. Moterims dažniausiai diagnozuojamas krūties, storosios žarnos ir gimdos kūno vėžys.

Plaučių vėžys išlieka ir pagrindine mirties nuo onkologinių ligų priežastimi – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje jis sudaro 19 proc. visų mirčių nuo vėžio.

Krūties vėžys kasmet nustatomas apie 2000 moterų

Spalis laikomas krūties vėžio prevencijos mėnesiu, tačiau, kaip pabrėžiama, apie šios ir kitų onkologinių ligų prevenciją būtina kalbėti nuolat. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje krūties vėžys kasmet diagnozuojamas maždaug 2000 moterų, o apie 500 moterų nuo jo miršta.

Jaunomis šia liga susirgusiomis moterimis laikomos iki 45 metų amžiaus pacientės. Joms dažniau nustatomi agresyvesni navikų tipai – trigubai neigiami arba HER2 teigiami. Tokie navikai vystosi greičiau ir agresyviau, jų mėginiuose dažniau aptinkama paveldimų krūties vėžio genų pokyčių. Liga šiame amžiuje sunkiau nustatoma ir dėl to, kad šioms moterims nėra taikomos prevencinės programos.

Vyresnėms nei 45 metų moterims dažniau diagnozuojamos hormoniniam gydymui jautrios formos, kurios vystosi lėčiau, o paveldimų krūties vėžio genų pokyčiai nustatomi retai. Kadangi šioms moterims vykdomos prevencinės programos, liga dažniau aptinkama ankstesnėje stadijoje.

Prevencinė krūties vėžio programa skirta moterims nuo 45 iki 74 metų. Pagal ją nemokamas mamografijos tyrimas atliekamas kartą per 2 metus.

Daugiau diagnozių lemia ir pažangesni tyrimai, ir ilgėjantis gyvenimas

Didesnį nustatomų vėžio atvejų skaičių iš dalies lemia tobulėjančios medicinos technologijos bei jautresni tyrimo metodai. Prevencinės programos, modernesni vaizdinimo ir laboratoriniai tyrimai leidžia aptikti navikus, kurie anksčiau galėdavo likti nepastebėti.

Kita svarbi priežastis – ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė. Vėžys laikomas ir senstančios populiacijos liga: organizmui ilgiau gyvenant, jame susikaupia daugiau ląstelių bei genų pokyčių. Organizmo reparacinės, arba taisymo, sistemos ne visuomet spėja juos pašalinti, todėl pokyčiai gali kauptis ir formuoti navikus.

Reikšmingi yra ir gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas bei aplinka. Vis dėlto vėžys dažniausiai išsivysto dėl kelių skirtingų priežasčių.

Kodėl ankstyvas vėžys dažnai nejaučiamas?

Ankstyvose stadijose vėžys dažniausiai nesukelia jokių požymių: žmogus nejaučia skausmo, nekraujuoja, naviko nematyti plika akimi ir jo neįmanoma apčiuopti. Simptomai dažniausiai atsiranda tik tuomet, kai navikas ima spausti kitus organus, trikdo jų veiklą arba išplinta.

Kaip greitai tai nutinka, priklauso nuo naviko vietos, augimo tempo, organizmo jautrumo pokyčiams ir kitų aplinkybių. Dėl to patikros programos yra svarbios – jos padeda aptikti ligą iki simptomų atsiradimo, kai laiku skirtas gydymas yra veiksmingiausias.

Mutacijos vyksta kasdien, bet ne visos tampa vėžiu

Ląstelėse ir genuose pokyčiai, arba mutacijos, vyksta kasdien. Sveikas ir jaunas organizmas dažniausiai juos geba ištaisyti. Jei pokyčių susikaupia daug, ląstelė gali aktyvuoti savęs sunaikinimo mechanizmą, vadinamą apoptoze, o į procesą įsitraukia ir imuninė sistema.

Tačiau ligos išsivystymą lemia organizmo ir aplinkos sąveika. Net stiprus organizmas gali nesusitvarkyti su neigiamais ląstelių pokyčiais, jei yra itin nepalankioje aplinkoje. Kita vertus, žmogus, turintis paveldėtų vėžio genų mutacijų, gali nesusirgti, jei gyvena sveikoje aplinkoje ir vengia rizikos veiksnių, pavyzdžiui, alkoholio bei tabako.

Rūkymas, alkoholis ir kiti vėžio rizikos veiksniai

Vieno mutacijas sukeliančio veiksnio nėra. Dalis jų atsiranda atsitiktinai, kai ląstelės dalijasi, todėl vėžiu kartais suserga ir sveikai gyvenantys žmonės.

Vienas svarbiausių išvengiamų rizikos veiksnių yra tabakas. Tabako dūmuose yra apie 70 žinomų kancerogenų, o rūkymas laikomas svarbiausia išvengiama vėžio, įskaitant ir krūties vėžį, priežastimi.

Neigiamą poveikį daro ir alkoholis. Organizme jis virsta acetaldehidu, dar vadinamu etanaliu, kuris pažeidžia ląstelės DNR. Vėžio požiūriu saugios alkoholio dozės nėra.

Mutacijas gali paskatinti ir spinduliuotė: saulės bei soliariumo ultravioletiniai spinduliai, dėl kurių dažniausiai vystosi odos vėžys, patalpose esančios radono dujos ir jonizuojanti spinduliuotė.

Reikšmės turi infekcijos – tam tikri virusai ir bakterijos gali sukelti tam tikrų rūšių vėžį. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), susijęs su gimdos kaklelio vėžiu. Nuo šio viruso skiepijama.

Prie rizikos prisideda nutukimas ir lėtinis uždegimas. Riebalinio audinio išskiriami hormonai skatina ląsteles dažniau dalytis, o tai didina klaidų atsiradimo tikimybę.

Žalingos gali būti ir cheminės medžiagos darbo vietoje bei aplinkoje, tarp jų – asbestas, benzenas ir užterštas oras. Svarbūs ir paveldimi defektai: jei žmogus paveldi neveikiantį DNR taisymo geną, mutacijos organizme gali kauptis greičiau.

Tai – pirmoji interviu dalis. Antroji dalis bus publikuota artimiausiu metu.